Teisines konsultacijos

ir teisine pagalba

Phone

+370 (698) 04360

Kiekvienas asmuo turi teisę nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kreipimosi į teismą teisė gali būti realizuojama paduodant ieškinį (ieškinio teisenos bylose) arba teikiant pareiškimą ar prašymą (ypatingos teisenos bylose). Tiek kreiptis į teismą, tiek dalyvauti nagrinėjant bylą teisme fiziniai ir juridiniai asmenys gali patys arba per atstovą. Pasitaiko situacijų, kai asmuo pats dėl objektyvių priežasčių tiesiog negali dalyvauti teismo procese, pvz., dėl ligos, dėl darbo pobūdžio ir kt. Tokiais atvejais atstovavimo institutas yra ypač reikšmingas, kadangi atstovo pagalba besikreipiantis į teismą asmuo gali realizuoti savo teises pats asmeniškai procese nedalyvaudamas.
Atstovavimo sąvoka bendrine prasme reiškia, kad veikiama kieno nors vardu, veikiama pagal įgaliojimą ar sutartį. Atstovas bendrine prasme tai yra asmuo, veikiantis kito asmens vardu, atstovaujantis kito asmens interesams.

Atstovavimas civiliniame procese suprantamas kaip įgaliojime ar sutartyje apibrėžtas teisinis santykis, kurio vienas subjektas kito subjekto vardu ir interesais civilinėje byloje atlieka veiksmus, sukuriančius teisines pasekmes tiesiogiai atstovaujamajam asmeniui.

Kas gali turėti atstovą? Civiliniame procese dalyvauja ne tik šalys – ieškovas ir atsakovas. Byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Dalyvaujančiais byloje asmenimis sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 37 straipsnio 2 dalimi laikomi šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį civilinio kodekso 49 straipsnio tvarka (prokurorai, valstybės ir savivaldybės institucijų  atstovai), pareiškėjai, suinteresuoti asmenys, civilinio kodekso 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo pirmame teismui pateikiamame procesiniame dokumente nurodyti, ar byloje dalyvaus patys, ar ves bylą per atstovą. Visi dalyvaujantys byloje asmenys gali turėti savo atstovus ir bylą vesti patys nedalyvaudami. Tačiau gali būti, kad teismas pagal CPK 230 straipsnio 5 dalį pripažins dalyvaujančių asmenų dalyvavimą parengiamajame teismo posėdyje būtinu. Lygiai taip teismo posėdyje – jei teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir pripažinęs, kad pačių byloje dalyvaujančių asmenų asmeninis dalyvavimas yra būtinas, gali nutartimi pripažinti jų dalyvavimą būtinu ne tik parengiamajame teismo posėdyje, bet ir nagrinėjant bylą iš esmės (CK 51 straipsnis 2 dalis). Tai paprastai tie atvejai, kai bylos nagrinėjimo metu paaiškėja aplinkybės, kurias patvirtinti ar paaiškinti gali tik pats atstovaujamasis, kai atstovui jos negali būti žinomos ar atstovaujamojo jam neatskleistos.

Taigi, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Fizinių ir juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai bei jų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Ką reiškia pagal pavedimą? Pavedimas įforminamas dokumentu, kuriame apibrėžiamas atstovo (advokato) statusas civiliniame procese, t. y. nurodomi atstovo (advokato) įgalinimai – teisės veikti atstovaujamojo vardu apimtis. Civilinio  kodekso 42 straipsnyje nurodytos šalių teisės ir pareigos. Šalys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga (įskaitant elektroninę bylą), daryti ir gauti jos išrašus ir kopijas (skaitmenines kopijas), pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti teismo sprendimų, įsakymų, nutarčių ar nutarimų patvirtintas kopijas (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia civilinis kodeksas. Ieškovas taip pat turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus civilinio kodekso nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio. Atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį. Šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Atstovaujamasis gali perduoti šias teises visa apimtimi savo pasirinktam atstovui (advokatui) arba nurodyti konkrečiai, kokios teisės jam suteikiamos, kokie veiksmai atliktini.

Patikimiausia atstovo pareigas patikėti profesionalams – advokatams. Tuo atveju atstovavimas teisme ar teisinių paslaugų teikimas rengiant teismo procesinius dokumentus įforminamas asmens ir advokato teisinių paslaugų sutartimi. Neatsitiktinai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad, jei procesinį dokumentą teismui pateikia atstovas, procesiniame dokumente nurodomi duomenys apie atstovą, taip pat pridedamas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas. Tas dokumentas ir yra teisinių paslaugų teikimo sutartis. Teismui pateikta tokia sutartis įrodo, kad advokatas gali atlikti procesinius veiksmus šalies vardu, įgyvendinti civilinio kodekso 42 straipsnyje numatytas teises ir pareigas. Pabrėžtina, kad advokatas sutarties pagrindu veikia ne savo, o išimtinai atstovaujamojo interesais. Visos teismo proceso išdavoje kilusios pasekmės kyla atstovaujamajam.

Jeigu pasirenkama vesti bylą per advokatą, tai dar nereiškia, kas atstovaujamasis negali dalyvauti byloje ir pats asmeniškai ginti savo interesų. Be abejo, pats asmuo taip pat gali dalyvauti kartu su advokatu bylos nagrinėjime. Ir tai yra dažniausiai pasitaikanti praktika. Advokatas dalyvauja kartu su atstovaujamuoju ir abu kartu gina pirmojo interesus. Toks dalyvavimas labiausiai užtikrina pilną visų bylos aplinkybių išnagrinėjimą. Tokiu atveju atstovaujamasis teikia bylos aplinkybių paaiškinimus, o atstovas (advokatas) teikia jų teisinį vertinimą. Dažnas asmuo, ypač pirmą kartą susidūręs su teismu, jautriai reaguoja į patį procesą, nežino ką ir kaip daryti, kokius įrodymus pateikti, kaip apginti savo poziciją. Tokia bendradarbiavimo forma, kai teismo procese dalyvauja ir atstovas, ir atstovaujamasis, neabejotinai yra veiksmingiausia, siekiant norimo rezultato. Tačiau asmeniui nedalyvaujant, tiesos ieškojimas ir interesų gynimas nenukentės, jei bus pasirinktas tinkamas atstovas, kompetentingas advokatas.

Jei byloje yra šalies atstovas, tai pastarosios dalyvavimas teisme nebūtinas. Kitaip sakant, atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje.

Atstovas ar atstovaujamasis privalo pranešti teismui apie atstovavimo pabaigą. Už šios pareigos nevykdymą ar netinkamą vykdymą teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą.

Įstatyme yra numatyta atvejų, kai advokato dalyvavimas nagrinėjant civilines bylas yra būtinas. Pavyzdžiui, civilinio kodekso 444/1 straipsnio antroji dalis numato, kad advokato atstovavimas grupei būtinas teismui nagrinėjant grupės ieškinio bylą.

Įstatymas numato, kad civilinėse bylose galimas atstovavimas pagal įstatymą. Atstovais pagal įstatymą yra tėvai, įtėviai, globėjai, jiems atstovavimą įrodantis dokumentas nereikalingas Kaip atstovavimo pagrindas teismui pateikiami giminystės ar globos santykius įrodantys dokumentai. Atstovai pagal įstatymą atlieka atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teisė priklauso atstovaujamiesiems.

Advokatai, teikdami teisines paslaugas, dalyvauja ir baudžiamajame procese. Nukentėjęs nuo baudžiamos veikos asmuo ar įmonė gali kreiptis į advokatą dėl dalyvavimo baudžiamojoje byloje palaikant civilinį ieškinį bei atstovaujant nukentėjusiojo interesams. Advokatas baudžiamojoje byloje palaikant civilinį ieškinį neapsiriboja vien ieškinio įrodinėjimu, bet apima ir nusikalstamos veikos analizę, įrodymų tyrimą, nukentėjusiojo veiksmų, pasekmių pagrindimą. Todėl labai rekomenduotina nukentėjusiajam turėti savo atstovą teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą.

Atstovavimo teisme paslaugas teikia advokatė Ramunė Snarskytė, dirbanti Vilniaus centre, Palangos gatvėje įsikūrusioje 1 advokatų kontoroje. Paslaugų teikimo kainos visada derinamos su klientu. Gali būti nustatomas atlygis už vieną darbo valandą, galima nustatyti honorarą už visą teismo procesą arba derinant abu atsiskaitymo būdus. Išlaidos, patirtos dėl teismo proceso ieškinio patenkinimo atveju priteisiamos iš atsakovo. Ir atvirkščiai – ieškinio netenkinimo atveju atsakovas gali prašyti teismo jo patirtų išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą priteisimo iš ieškovo.