Niekas neapsaugotas nuo galimybės būti apkaltintu. Akistata su ikiteisminiu tyrimu, vėliau – teismo procesu, gali ištikti kiekvieną. Į teisiamųjų suolą gali patekti žmogus, nieko bendro neturintis su siekiu daryti nusikalstamą veiką. Kartais taip susidėsto aplinkybės, kad neapdairumas, neatidumas, pasikarščiavimas, skubėjimas gali tapti veikos, kuri patenka į baudžiamojo įstatymo rėmus, priežastimi. Tai gali būti susistumdymas su kaimynu, sukėlęs pastarajam sveikatos sutrikdymą (užtenka įdrėskimo), tai gali būti eismo taisyklių pažeidimas, ko pasekoje pasekmės neprognozuojamos. Gali būti daugybė situacijų, galinčių sugadinti ar apkartinti gyvenimą patiems bei sukelti pasekmes nukentėjusiems. O jei nusikalstamą veiką žmogus daro sąmoningai, tai anksčiau ar vėliau teisiamųjų suolas yra neišvengiamas.


Baudžiamoji byla baigiama nuosprendžiu

Ikiteisminio tyrimo pradėjimas, o vėliau ir teismo procesas dar nereiškia, kad kaltinamas asmuo yra kaltas. Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtina nekaltumo prezumpcija reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šis nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtintas ir baudžiamąjame kodekse. Vadinasi, kol teismas, visapusiškai neištyręs visų byloje esančių įrodymų ir jų įvertinęs vadovaudamasis įstatymu bei vidiniu įsitikinimu nepriims nuosprendžio baudžiamojoje byloje, tol laikoma, kad asmuo nekaltas. Įsiteisėjęs nuosprendis reiškia, kad išnaudota galimybė per įstatymo numatytą terminą jį apskųsti.


Nuosprendžio apskundimas

Teisė į apeliaciją įgyvendinama pateikiant baudžiamojoje byloje apeliacinį skundą. Teismui priėmus nuosprendį, kaltės, o tuo pačiu ir baudžiamosios atsakomybės pagrįstumas gali būti kvestionuojamas. Įstatymas numato galimybę kreiptis į apeliacinės instancijos teismą dėl pirmos instancijos teismo neįsiteisėjusio nuosprendžio peržiūrėjimo. Tai reiškia, kad asmuo, nesutinkantis su neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, gali kreiptis į aukštesnę teismo instanciją su prašymu peržiūrėti nuosprendį ir jį panaikinti (visą ar iš dalies) ir priimti naują ar jį pakeisti, ar grąžinti nuosprendį nagrinėti iš naujo. Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nuosprendis, gali skųsti priimtą teismo nuosprendį bet kokiais motyvais – dėl įrodymų trūkumo, dėl bausmės ir jos dydžio, dėl teismo šališkumo, dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, dėl netinkamo įstatymo taikymo ir kt. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismas dar kartą peržiūri bylą, bet tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių skundai buvo paduoti. Tačiau, jeigu teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą nutaria nuteistajam, apskundusiam nuosprendį, paskirtą bausmę švelninti, tai gali būti švelninama ir kitiems nuteistiesims toje byloje paskirta bausmė, nors jie apeliacinio skundo ir nepadavė.

Nuosprendžio apskundimas sustabdo nuosprendžio vykdymą. Pvz., jei asmeniui netaikyta kardomoji priemonė suėmimas ikiteisminio tyrimo ir teismo metu, o teismo nuosprendžiu jis nuteisiamas laisvės atėmimo bausme, tai padavus apeliacinį skundą realus bausmės atlikimas prasidės nuo apeliacinio teismo nuosprendžio ar nutarties paskelbimo, t. y. kai bus išnagrinėtas nuosprendžio apskundimas.

Jeigu asmuo padavė apeliacinį skundą ir pageidauja, kad nuosprendis būtų pradėtas vykdyti, nelaukiant, kaip nuosprendžio apskundimą įvertins apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, jis turi šį savo norą išreikšti raštu ir pateikti teismui. Tai gali būti tokie atvejai, pvz., kai nusikalstama veika įvykdyta ir įrodyta, kai realus bausmės atlikimas neišvengiamas, tačiau nuosprendis skundžiamas siekiant švelninti skirtą bausmę. Tokiu būdu, vykstant apeliaciniam procesui, asmuo jau atlikinėja bausmę ir artina savo laisvės laiką. Apeliacinis procesas dažnai užtrunka ne vieną mėnesį ar metus. Ne visada apeliacinis skundas bus patenkintas, todėl reikia realiai įvertinti nuosprendžio apskundimo perspektyvas. Iš kitos pusės, reikia išnaudoti visas įstatyme numatytas priemones ir galimybes siekiant tiesos.

Apeliacinis skundas turi būti paduodamas per nuosprendį priėmusį teismą per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo. Jeigu nuosprendį priėmė apylinkės teismas, apeliacinis skundas teikiamas per apylinkės teismą apygardos teismui. Jei nuosprendį priėmė apygardos teismas, apeliacinis skundas teikiamas per apygardos teismą Lietuvos apeliaciniam teismui. Jeigu asmuo yra suimtas, apskundimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos. Jeigu kaltinamasis nedalyvavo teismo posėdyje, tai terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos. Gali nutikti, kad asmuo, turintis teisę apskųsti nuosprendį, praleido terminą apeliaciniam skundui pateikti. Teismas gali atnaujinti terminą, jei nustato, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Nuosprendį apskųsti gali proceso dalyviai: prokuroras, privatus kaltintojas, nuteistasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jų gynėjai ar atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis ar jo atstovas. Įstatyme numatyta, kad gynėjas (advokatas) turi gauti raštišką savo ginamojo (nuteistojo ar išteisintojo) sutikimą dėl apeliacinio skundo pateikimo.

Nuosprendžio apskundimui keliami tam tikri reikalavimai. Pvz., išteisintasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą turi teisę apskųsti nuosprendį tiek, kiek jis yra susijęs su nuosprendyje nurodytais išteisinimo motyvais ir pagrindu; civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę apeliuoti dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu. Jeigu apeliacinios skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų, jis grąžinamas apeliantui.

Apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties daugiau, nei to prašoma apeliaciniame skunde. Tačiau, jeigu apeliacinį skundą dėl nuosprendžio pateikia prokuroras, privatus kaltintojas, nukentėjusysis ar civilinis ieškovas, tai nuteistojo padėtis gali būti ir pabloginta – priimtas griežtesnis nuosprendis. Visada svarbu, kad byloje niekam neliktų neaiškumų, kad asmuo nebūtų nuteisiamas ar išteisinamas nesant pagrįstų ir nenuginčijamų ar esant nepakankamai įrodymų, kitaip sakant, kaltė ar nekaltumas turi būti įrodyti neginčijamai. Tik tokiu būdu bus nepažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

Nuosprendžio apskundimas nagrinėjamas ne anksčiau kaip po mėnesio nuo bylos su gautais skundais bei atsikirtimais į juos išsiuntimo apeliacinės instancijos teismui dienos. Skundą nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Į teismo posėdį kviečiami prokuroras ir gynėjas. Tačiau jame dalyvauti turi teisę ir kiti bylos dalyviai.


Nuosprendžio apskundimas – advokato teikiama teisinė paslauga

Nuosprendžio apskundimas tai atsakingas darbas. Jis susijęs su teismo konstatuotų išvadų, kurios susiformavo teismui įvertinus visus byloje esančius įrodymus, paneigimu pilnai ar iš dalies. Apeliaciniame skunde turėtų atsispindėti ne tik įrodymų, bet ir duomenų vertinimas sutinkamai su įrodymų vertinimo taisyklėmis. Pvz., kodėl vienų duomenų teismas nepripažino įrodymais, o kitus pripažino; kodėl nuosprendį grindė ne visais įrodymais, o vertino atskirai kiekvieną, neanalizuodamas jų visumos, nenurodė, kodėl kaltinamuosius teisinančius įrodymus priėmė, o kaltinančius atmetė ir atvirkščiai, kodėl neištyrė ir nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų duotų parodymų arba parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdyje, ir faktinių bylos aplinkybių, ir t. t. Kiekvienu atveju apeliacinio skundo dėl nuosprendžio turinys priklauso, skundo teikėjo nuomone, nuo konkrečių bylos aplinkybių ir įrodymų įvertinimo, pagrįstumo ir pakankamumo. Tai pasakytina tiek apie nuteistųjų, tiek apie išteisintųjų teikiamus apeliacinius skundus.

Atsižvelgiant į apeliacinio skundo specifiką baudžiamojoje byloje visada rekomenduojama ir tokia praktika paplitusi, kad nuosprendžio apskundimas – advokato darbo sfera. Kaip buvo minėta, įstatymas suteikia teisę nuteistajam, išteisintajam, nukentėjusiajam patiems surašyti apeliacinį skundą. Tačiau advokato parengtas skundas užtikrins geresnį nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų pateikimą, bylos įrodymų vertinimą, jų pakankamumą asmens nuteisimui ar išteisinimui.

Geriausia, kai apeliacinį skundą rengia byloje dirbantis advokatas, kadangi jis jau būna susipažinęs su bylos medžiaga, dalyvavęs teismo posėdžiuose. Tačiau nedraudžiama nuosprendžio apskundimui pasirinkti kitą advokatą. Tokiu atveju, su advokatu sudaroma teisinių paslaugų teikimo sutartis. Šiai paslaugai teikti būtina pateikti skundžiamą nuosprendį ar jo nuorašą. Susipažinęs su bylos medžiaga, advokatas parengs apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje.

Advokatė Ramunė Snarskytė, dirbanti „LEX“ advokatų kontoroje, Vilniaus skyriuje, įsikūrusioje Jasinskio g. 7-18, teikia nuosprendžio apskundimo baudžiamojoje byloje paslaugą. Paslaugų kaina nurodoma konsultacijos arba susitikimo metu.

Jeigu jums reikia advokatės paslaugų – galite kreiptis internetu užpildydami užklausą arba telefonu, nurodytu kontaktuose.

Klauskite advokatės

Formoje pateikti duomenys naudojami susisiekimui su klientu
Dėkojame! Jūsų žinutė išsiųsta. Žinutės išsiųsti nepavyko, bandykite dar kartą. Please enter a correct Captcha answer.