Teisinės konsultacijos

ir teisinė pagalba

Phone

+370 (698) 04360

Vedybinės sutarties parengimas – atsakingas procesas. Kaip ir bet kuri kita sutartis vedybinė sutartis turi atitikti šalių gerą valią bei šalių tikruosius interesus, turi atitikti įstatymo keliamus reikalavimus, bei turi būti sudaryta atitinkama tvarka. Todėl prieš rengiant vedybinę (vedybų) sutartį ar svarstant apie jos poreikį, reikia žinoti kai kurias įstatymo nuostatas bei tokios sutarties parengimo ypatumus.

Įstatyme nustatyta, kad asmens iki vedybų įgytas, turtas  yra jo asmeninė nuosavybė. Tai asmens turtas, kurio režimo keitimas – paties asmens reikalas. Preziumuojama, kad sudarius santuoką, visas turtas, įgytas po santuokos yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Tokiu atveju laikoma, kad bendrai įgytas turtas sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis. Tačiau gali būti ir kitaip. Kiekvieno konkretaus turto įgijimo sandorio metu sutuoktiniai gali pasirinkti, kieno vardu registruoti įgyjamą turtą – vieno jų vardu ar abiejų sutuoktinių vardu. Pirmu atveju, nepriklausomai nuo, kad turtas įgyjamas po vedybų bei registruojamas vieno sutuoktinių vardu, jis priklausys abiems sutuoktinimas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Antru atveju, įgyjamas turtas bus kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Santuokos nutraukimo metu, jeigu nepavyksta jos nutraukti bendru sutarimu, santuokos metu įgytas bendras sutuoktinių turtas dalijamas teismine tvarka. Čia ir prasideda ginčai dėl turto pasidalijimo. Teismo procesas reikalauja nervų, laiko ir lėšų sąnaudų. Dažnas kurdamas šeimą nepagalvoja, kad gyvenimas gali taip pasisukti, kad teks kautis teisme dėl to, kas buvo kartu užgyventa. Skyrybų atveju dalinantis turtą dažniausiai kiekvienas galvoja apie savo interesus, siekdamas sau daugiau naudos, neretai nesąžiningai bandydamas nušviesti aplinkybes ar įrodinėti jas sau palankia linkme. Net ir tikintis, kad teismas turtą padalins pagal įstatymą, pagal nusistovėjusią teismų suformuotą praktiką, visada yra rizika, kad po santuokos nutraukimo ar nutraukus ikivedybinius santykius, turtinė padėtis neatitiks poreikių ar lūkesčių. Be to, gyvendamas su žmogumi kad ir taikiai, ir laimingai kažkada pagalvosi, o kas būtų, jeigu būtų? Nežiūrint į tai, kad geri santykiai, tarpusavio ryšys yra svarbūs faktoriai laimingam gyvenimui, labai svarbu būti tikram arba pagaliau žinoti, kas tavęs laukia, jeigu santykiai nutrūks.

Povedybinė sutartis / ikivedybinė sutartis

Ramybės ateityje garantu gali pasitarnauti vedybų sutartis (ikivedybinė, povedybinė). Asmenys turi teisę sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir civiliniame kodekse nenumatytas sutartis, jei tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.). Vedybų (povedybinę, ikivedybinę) sutartį įstatymas leidžia. Vedybų sutartis gali būti ikivedybinė ir povedybinė, priklausomai kada sudaryta – iki santuokos sudarymo ar po jos. Nuo santuokos sudarymo momento priklauso vedybų sutarties įsigaliojimo laikas. Priešvedybinė sutartis / ikivedybinė sutartis įsigalioja sudarius santuoką, povedybinė sutartis įsigalioja pasirašius sutartį, jei nenumatyta kitaip.

Vedybų (ikivedybinė, povedybinė) sutartis turi būti sudaryta notarine forma, ją tvirtina notaras. Ši sutartis, jos pakeitimai  turi būti įregistruoti vedybų sutarčių registre. Vedybų sutartis gali būti pakeista ar nutraukta bendru sutarimu bet kuriuo metu tokia pačia forma kaip buvo sudaryta. Kadangi įstatyme imperatyviai reikalaujam notarinė šio sandorio forma, reiškia vedybų (ikivedybinė, povedybinė) sutarties nutraukimas turi būti įforminamas notariškai.

Vedybinė (vedybų) sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium. Vedybų (vedybinei) sutarčiai, kaip ir kitoms sutartims, galioja sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) bei kitas jos sąlygas. Sudarius vedybinę sutartį, pasikeitus tarpusavio santykiams (nutraukus santuoką), sutuoktiniai gaus turto tiek, kiek nustatyta vedybinėje (vedybų) sutartyje.

Vedybų sutartis ypač aktuali nesusituokusiems asmenims, kurie kartu gyvena, veda bendrą ūkį, kartu įgyja turtą. Kodėl? Todėl kad sudarius ikivedybinę sutartį, bendrai gyvenant, įgytą turtą galima parduoti, įkeisti ar kitaip perleisti, naudoti, valdyti disponuoti, paveldėti ar kitaip suvaržyti teises tik turint kito sugyventinio rašytinį sutikimą. Sudaryta vedybinė sutartis gali būti vienas iš įrodymų įrodinėjant jungtinės veiklos sutarties egzistavimą siekiant sukurti dalinę nuosavybę santykių nutrūkimo ir turto dalinimosi atveju.

Įstatyme numatyta, kokios sąlygos gali būti įtrauktos į vedybinę (vedybų) sutartį. Sutuoktiniai vedybinėje (ikivedybinėje, povedybinėje) sutartyje gali numatyti, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe (nebūtina asmeninį turtą įtraukti į vedybinę (vedybų) sutartį ir keisti jo teisinį režimą); turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. Sutartimi sutuoktiniai gali nustatyti viso ar dalies turto teisinį režimą, esamo ar būsimo turto teisinį režimą (priklausomybę).

Kitaip sakant, turto režimas gali būti bendras arba atskiras. Bendras režimas reiškia, kad sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kuri priklauso kiekvienam po lygiai. Bendru būtų laikomas visas sutuoktinių turtas (nekilnojamieji/kilnojamieji daiktai, turtas įgytas iki santuokos ir santuokoje), įgytas bet kuriuo pagrindu, panaudojus įvairiausias abiejų sutuoktinių pajamų rūšis ir turtinius įsipareigojimus, nepriklausomai nuo jų atsiradimo laiko. Atskiras turto režimas reiškia, kad gali būti nustatoma, kad tam tikras turtas yra tik vieno sutuoktinio nuosavybė. Gali būti derinami bendras ir atskiras turto režimas, pvz., nustatant bendrą režimą visam turtui, o tam tikram turtui nustatant ribotą ar atskirąjį režimą. Pvz., kad automobilis yra vieno kurio sutuoktinio asmeninė nuosavybė, o visas kitas turtas – bendroji jungtinė nuosavybė.

Be turto klausimų vedybinėje (ikivedybinėje, povedybinėje) sutartyje galima nustatyti sutuoktinių teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu, tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas. Vedybinėje (vedybų) sutartyje negalima numatyti sąlygos dėl vaikų išlaikymo. Galima numatyti turto padalijimo būdą ir tvarką santuokos nutraukimo atveju, gali būti nustatoma sąlyga dėl kompensacijos išmokėjimo nekaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui bei kiti klausimai, susiję su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais. Vedybų (vedybinėje) sutartyje numatytas sutuoktinių teises ir pareigas gali riboti tam tikras terminas, arba pareigų ir teisių atsiradimas ar pabaiga gali būti siejami su sutartyje numatytos sąlygos įvykdymu ar neįvykdymu.

Prieš nutariant sudaryti vedybų (ikivedybinę, povedybinę) reikia išsamiai apsvarstyti jos sąlygas, kad ateityje būtų išvengta ginčų dėl jos sąlygų ar net sutarties nutraukimo. Be to, įstatymas vedybinės (vedybų) sutarties sudarymui, pakeitimui, joje keliamoms sąlygoms kelia daug draudimų. Pvz., negalioja vedybų sutartis, kuri iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš sutuoktinių yra labai nepalanki, negalima sutartimi nuspręsti vaikų išlaikymo ir kt.. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, tačiau ne bet kokias sąlygas šalys gali įtraukti į sutartį. Vedybų (vedybinė) sutartis gali būti pripažinta visiškai ar iš dalies negaliojančia, jeigu yra nustatomi bendrieji sandorių negaliojimo pagrindai arba vedybų sutarties sąlygų negaliojimo pagrindai. Negalioja vedybų sutarties sąlygos, kurios:

1) prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai;

2) keičia turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą;

3) pažeidžia sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principą;

4) riboja sutuoktinių teisnumą ar veiksnumą;

5) reglamentuoja sutuoktinių asmeninius neturtinius santykius;

6) nustato ar keičia sutuoktinių asmenines teises ir pareigas jų vaikams;

7) riboja ar atima iš sutuoktinio (sutuoktinių) teisę į išlaikymą;

8) riboja ar atima iš sutuoktinio (sutuoktinių) teisę kreiptis į teismą;

9) keičia turto paveldėjimo tvarką ar sąlygas.

Sutarties nutraukimas

Įstatyme nustatyti ribojimai vedybinės (vedybų) sutarties pakeitimui ir nutraukimui.

Vedybinės(vedybų) sutarties pakeitimas. Reikia žinoti, kad vedybų sutartis gali būti keičiama abiems šalims prašant tik teismo leidimu. Gavus teismo leidimą notaras apiformina sutarties pakeitimą. Jeigu tik viena šalis nori pakeisti ar nutraukti sutartį, tai jau rodo esant ginčą, todėl suinteresuota šalis turi kreiptis į teismą pateikdama ieškinį ir įrodinėti jį vadovaujantis sutarčių teisę reglamentuojančiomis normomis.

Vedybinės (vedybų) sutarties nutraukimas. Vedybinės sutarties nutraukimas bendru sutarimu galimas nutraukiant ją tokiu būdu, kokiu ji buvo sudaryta – nutraukimą tvirtinant notarine tvarka, prieš tai gavus teismo leidimą.  Tačiau, jei tik viena šalis pageidauja sutarties nutraukimo – teismo procesas neišvengiamas. Tokiu atveju bus reikalingos advokato paslaugos ieškinio parengimui ir atstovavimui teisme.

Prieš rengiant vedybinę (vedybų) sutartį visada pravartu pasikonsultuoti su specialistais. Labai svarbu sudarant sutartį nepadaryti klaidų, kurios gali padaryti daugiau žalos nei naudos, dėl ko gali kilti jos ginčijimas teisme. Paprastai vedybines sutartis rengia advokatai arba jas tvirtinantys notarai. Kodėl geriau tartis su advokatu? Notaras, tvirtindamas sutartį, patikrins, ar jos sąlygos neprieštarauja įstatymo imperatyvioms normoms bei gerai morelei. Advokatas, teikdamas konsultacijas ar rengdamas pačią vedybinę sutartį, paaiškins visas iš vedybinės sutarties kylančias teisines pasekmes, atsakys į klausimus. Tokiu būdu tikėtina, kad sutartį sudarantys asmenys pilnai supras sutarties esmę, jos pasekmes ir ateityje bus išvengta ginčų dėl jos sąlygų ar nutraukimo.

Vedybinės sutarties kaina

Prašymų teismui dėl teismo leidimo, sutarčių rengimas, tame tarpe vedybinių (ikivedybinių, povedybinių) sutarčių rengimas – tai advokato teisinės paslaugos, teikiamos sudarius su advokatu teisinių paslaugų teikimo sutartį, kurioje aptariama pavedimo apimtis bei paslaugų kaina. Sutarčių rengimas vykdomas išsiaiškinus klientų ketinimus, esamą turtą, planus ateičiai. Paprastai vedybinės sutarties parengimo kaina svyruoja nuo 150 iki 400 eurų. Kai suderinus klientų valią sutarties rengimas baigiamas, ji tvirtinama pasirinktoje notarinėje kontoroje.

Vedybinės sutarties parengimas yra atsakingas procesas, reikalaujantis žinių ir išmanymo. Advokatė Ramunė Snarskytė  rengia vedybines (vedybų) sutartis. Į advokatę galima kreiptis Vilniuje esančioje advokatų kontoroje „LEX“ , Jasinskio g. 7-18, užsiregistravus internetu el. p. ramune.snarskyte@yahoo.com arba šiame tinklapyje skiltyje „Kontaktai“ nurodytu telefonu.