Išlaikyti savo vaikus yra tėvų pareiga, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kartu, ar atskirai, ar santuokoje, ar ne. Nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimai sprendžiami tėvų abipusiu sutarimu. Tačiau, jei tarp tėvų kyla ginčas dėl išlaikymo teikimo ar jo dydžio, išlaikymo (alimentų vaikui) klausimą sprendžia teismas.

Privalomai nepilnamečių vaikų išlaikymas nustatomas santuokos nutraukimo byloje. Tačiau tėvas ar motina, vienas išlaikantis vaiką, į teismą dėl alimentų vaikui gali kreiptis ir ne santuokos nutraukimo atveju – kai tik yra tam pagrindas – kai kitas tėvas ar motina nevykdo pareigos teikti išlaikymą savo vaikui.

Įstatyme nėra numatyta, koks išlaikymas turi būti teikiamas vaikui. Priimant sprendimą dėl alimentų priteisimo vadovaujamasi tam tikrais kriterijais, proporcingumo principu tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių, bei teismų formuojama praktika.


Minimalūs alimentai vaikui

Įstatyme numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. priteistas išlaikymas turi būti pakankamas, kad būtų tenkinami būtinieji vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui ir kt.. Formuojama praktika, kad vaiko išlaikymas mėnesiui turėtų būti ne mažiau, kaip 1 MMA/mėn. (minimali mėnesinė alga) dydžio, kurią vaiko išlaikymui skiria abu tėvai. Tai vadinami minimalūs alimentai vaikui. Aišku, teismų praktikoje pasitaiko įvairiai – priteisiamas mažesnis ir didesnis išlaikymas.

Kaip minėjome, nustatant išlaikymo vaikui dydį įvertinamos tėvų galimybės tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą. Teismas atsižvelgia į tėvų skolas, į tai, keliems vaikams teikiamas išlaikymas, kaip reguliariai gaunamos pajamos, kokio dydžio yra turimas turtas, kokia yra tėvų sveikatos būklė, galbūt išlaikymą turintis teikti asmuo turi ypatingų išlaidų dėl savo sveikatos būklės ir kt. O kadangi išlaikymas turi būti proporcingas vaiko poreikiams, atsižvelgiama ir į būtinas išlaidas vaikui ir vaiko poreikius.

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra svarbus, tačiau ne lemiantis. Vaiko teisės yra prioritetinės. Vykdydami pareigą išlaikyti savo vaiką tėvai turi imtis priemonių, kad sudaryti sąlygas jiems normaliai augti ir vystytis. Jeigu, pvz., tėvas niekur nedirba ar slepia savo pajamas, teismas gali paklausti, o ką tu padarei, kad uždirbtum, ar uždirbtum daugiau? Kitaip sakant, atsižvelgiama į subjektyvius veiksnius – kokias pastangas deda gauti pajamų, ar ieško darbo, koks jo požiūris į darbą apskritai, kokios aplinkybės riboja darbo turėjimą. Vertinami ir objektyvūs veiksniai – asmens amžius, sveikatos stovis, kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmuo pajamų negauna ar gauna mažai. Sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui.

Įvertinus tėvų turtinę padėtį bei minėtus subjektyviuosius ir objektyviuosius veiksnius, išlaikymas vaikui kiekvienam iš tėvų gali būti nustatomas skirtingas.

Reikėtų žinoti, jei vaikas su vienu tėvų, su kuriuo nustatyta gyvenamoji vieta, išvyksta gyventi į užsienį, kitam iš tėvų pareiga teikti didesnį išlaikymą ryšium su užsienyje gyvenant padidėjusiomis išlaidomis neatsiranda, nebent taip nusprendžia teismas.

Vaiko poreikiai priklauso nuo jo amžiaus, polinkių, specialių poreikių ar ypatingų gebėjimų, kurių puoselėjimas reikalauja papildomų išlaidų ir kt. Vaikui augant gali keistis jo poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jo išlaikymui. Lygiai taip pat gali keistis išlaikymą teikiančio tėvo ar motinos turtinė padėtis, finansiniai pajėgumai ar sveikatos būklė, gali keistis išlaikytinių skaičius. Atsiradus tokioms ir panašioms aplinkybėms teismo sprendimu nustatytas išlaikymas gali būti pakeistas.

Vaiko alimentai turi būti naudojami išimtinai vaiko interesais.


Alimentai pilnamečiui vaikui po 18 metų

Vaikui po 18 metų išlaikymas galimas iki jam sukaks 24 metai ir jei jis mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir kuriems būtina materialinė parama.

Paramos reikalingas pilnametis vaikas gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo iš savo tėvų. Tačiau tai jau sudėtingesni atvejai, nes pilnametis asmuo turi įrodyti, kad jis išnaudojo visas galimybes gauti finansinę paramą – paskolą, stipendiją, kreditą ir kt. Turi įrodyti, kad yra atsakingas, gerai mokosi. CK 3.1921 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus. Galimybės išlaikyti turėjimas reiškia, kad išlaikymo reikalavimas negali daryti esminės žalos paramą teikiantiems, galintiems ją teikti tėvams, kitų šeimos narių turtinei padėčiai. Atsižvelgiama į tėvų turtinę padėtį, amžių, sveikatos būklę.

Klauskite advokatės

Formoje pateikti duomenys naudojami susisiekimui su klientu
Dėkojame! Jūsų žinutė išsiųsta. Žinutės išsiųsti nepavyko, bandykite dar kartą. Please enter a correct Captcha answer.