Teisines konsultacijos

ir teisine pagalba

Phone

+370 (698) 04360

 

Kiekvienas asmuo, tiek fizinis, tiek juridinis turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista jo teisė ar teisėtas interesas. Dalis žmonių tiki, kad kilus ginčui savo tiesą suras tik teisme. Iš esmės jie teisūs, nes  teismai tam ir skirti  – vykdyti teisingumą. Teismai neišvengiami, kai neįmanoma susitarti, t. y. ginčo neįmanoma išspręsti geruoju.

Asmuo besikreipiantis į teismą pažeistų teisių gynybos laiko, kad kita šalis pažeidė jo teises ir teisėtus interesus. Įrodinėdamas savo poziciją jis pateikia įrodymus. Įrodymais civilinėje byloje laikomi bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pateikiami duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis. Įrodinėjama gali būti nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų. Teismas, nagrinėdamas bylą turi išanalizuoti ir įvertinti visus pateiktus įrodymus ir savo išvadą dėl ginčo išdėstyti sprendime. Taigi, teismas išsprendžia bylą priimdamas sprendimą.

Įstatymas numato, kad priimtas teismo sprendimas įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Vadinasi, teismo priimtas sprendimas aukštesnio teismo gali būti peržiūrėtas, jei šalis nesutinka su teismo padarytomis išvadomis visumoje ar iš dalies. Teismo sprendimą apeliacine tvarka gali apskųsti pateikdamos apeliacinį skundą ne tik šalys (ieškovas ir atsakovas), bet ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys (tretieji asmenys, suinteresuotieji asmenys, pareiškėjai). Apeliaciniai skundai paduodami dėl neįsiteisėjusių teismų sprendimų civilinėse, baudžiamosiose, administracinės teisenos bylose.

Apeliacinis skundas apeliacinei instancijai pateikiamas per bylą nagrinėjusį teismą. Jeigu civilinė byla pirmąja instancija buvo nagrinėta apylinkės teisme, apeliacinis skundas bus pateikiamas apygardos teismui per apylinkės teismą. Jeigu byla pirmąja instancija buvo nagrinėjama apygardos teisme, apeliacinis skundas pateikiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per apygardos teismą. Apeliacine tvarka nagrinėjusio bylą teismo sprendimas ar nutartis neskundžiami. Šie teismo dokumentai įsigalioja nuo jų priėmimo. Taip pat apeliacine tvarka negali būti skundžiamas teismo sprendimas už akių, jeigu skundą paduoda asmuo, dėl kurio toks sprendimas yra priimtas.

Kas turi teisę paduoti apeliacinį skundą jau aptarėme – visi byloje dalyvaujantys asmenys. Kitas klausimas ir šiuo metu ypač aktualus – kas turi teisę surašyti apeliacinį skundą?

Kaip ir kiekvienam teismui teikiamam dokumentui apeliaciniam skundui yra keliami tam tikri reikalavimai. Be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, apeliaciniame skunde turi būti nurodytos aplinkybės, argumentai patvirtinantys teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (kai prašoma priimti naujus įrodymus) (CPK 306 straipsnis) ir kt.. Apeliacinio skundo parengimas – tai teismo sprendimo analizė. Tai sudėtingas ir atsakingas darbas, turint mintyje tai, kad sprendimą priima kvalifikuoti teisininkai – teisėjai. Nepakanka apeliaciniame skunde nurodyti tik savo nesutikimo ar nepasitenkinimo priimtu teismo sprendimu. Nekvalifikuotai parašyti skundai niekam naudos neduoda – pats apeliantas praranda laiko ir lėšų, galiausiai savo problemos taip ir neišsprendžia, o tuo pačiu, gaištamas ir teismo laikas, eikvojamos valstybės lėšos nagrinėjant niekur nevedantį apeliacinį skundą. Kad apeliacinis skundas būtų surašomas tinkamai, įstatymų leidėjas apibrėžia subjektų, turinčių teisę surašyti apeliacinį skundą, ratą, nepamiršdamas nurodyti, kad apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.

Įstatyme nurodoma, kad apeliacinį skundą surašyti turi teisę: juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą; apeliantas fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 306 str. 3d.), asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui); profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą;  asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kai bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą; antstolių padėjėjai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir antstolio įgaliojimą atstovauti antstoliui bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų (CPK 56 str. 1 d. 4,5, 6, 7 p.). Visais kitais atvejais apeliacinio skundo surašymui bus reikalingos advokato paslaugos.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo Civilinio proceso kodekso pakeitimas, numatantis, kad apeliacinį skundą privalės surašyti advokatas.  Vadinasi, ketinantis teikti apeliacinį skundą dėl neįsiteisėjusio pirmos instancijos teismo sprendimo asmuo, nepatenkantis į aukščiau nurodytų asmenų, turinčių teisę surašyti apeliacinį skundą ratą, privalės kreiptis į advokatą dėl apeliacinio skundo parengimo. Ir tai normalu, nes tam, kad parengti apeliacinį skundą reikia ne tik gerai žinoti ginčo aplinkybes ir įrodymus, bet ir įstatymus, ne tik išmanyti teisinę bazę, bet ir sugebėti įžvelgti teismo padarytas klaidas, bei tai, kas turėjo įtakos  neteisingam teismo įsitikinimui dėl priimamo teismo sprendimo ir visa tai išdėstyti apeliaciniame skunde. Nereikėtų painioti sąvokų „teisė pateikti apeliacinį skundą“ ir „teisė surašyti apeliacinį skundą“. Pateikti skundą turi visi, kurie laiko, kad teismo sprendimas jų atžvilgiu neteisingas. O skundo surašymui jau yra nustatyti reikalavimai, kurių verta paisyti.

Advokatai – profesionalūs teisininkai teikia apeliacinio skundo rengimo paslaugas. Iki 2017 m. liepos 1 d. advokatai turėjo išimtinę teisę rengti tik kasacinius skundus (aukščiausiajam teismui), o dabar, remiantis Civilinio proceso kodekso redakcija nuo 2017 m. liepos 1 d., advokatų išimtinės teisės prasiplėtė – CPK 306 straipsnio 3 dalyje nurodytas imperatyvas – apeliacinį skundą surašo advokatas. Kitaip sakant, dabar ir apeliacinius skundus, ir kasacinius skundus surašo advokatai. Jeigu apeliacinį skundą asmuo pateiks neatsižvelgdamas į šią įstatymo normą, apeliacinis skundas tiesiog nebus priimtas ar bus nurodoma pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – susirasti tinkamą apeliaciniam skundui surašyti subjektą – advokatą.

Tačiau tokia įstatymo nuostata kelia abejonę, ar, norint kreiptis į apeliacinį teismą su advokato pagalba, nėra pernelyg ribojama asmens teisė kreiptis į teismą apskritai. Advokatų paslaugos apmokamos teisinių paslaugų teikimo sutarčių pagrindu. Ne kiekvienas asmuo turi galimybę susimokėti už advokato paslaugas. Ne kiekvienas asmuo turi teisę į valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalbą. Yra visokių gyvenime situacijų. Iš šiuo metu galiojančios įstatymo nuostatos (CPK 306 str. 3d.) sektų, kad gali būti atvejų, kai asmuo tiesiog negalės pasinaudoti įstatymo nustatyta teise į apeliaciją. Ar ši įstatymo nuostata neprieštarauja  Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostatoms, bandys išaiškinti Lietuvos Konstitucinis teismas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą. Tačiau šiandien įstatymas galioja tokia redakcija, kuri numato, kad apeliacinį skundą surašo advokatas (su minėtomis išimtimis).

Apeliaciniame skunde turi būti nurodomas apelianto prašymas – ko siekiama apeliaciniu skundu. Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs teismas turi teises, numatytas Civilinio proceso kodekso 326 straipsnyje: 1) pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą; 3) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą; 4) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 5) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio Kodekso 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus šio Kodekso 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus.

Paprastai apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. Apeliacinio skundo nagrinėjimas gali būti žodinis ypatingais atvejais, jei tokią būtinybę nustato teismas.

Teismų aktualijos tokios, kad apeliacinės instancijos teismai neretai panaikina pilnumoje ar iš dalies  pirmos instancijos teismų sprendimus. Tai reiškia, kad, esant abejonėms dėl teismo sprendimo pagrįstumo, o tuo pačiu dėl neapgintos ar nepakankamai apgintos teisės, visada verta kvestionuoti priimtą sprendimą pateikiant apeliacinį skundą. Šiuo klausimu pagalbą suteiks advokatai.