Teisines konsultacijos

ir teisine pagalba

Phone

+370 (698) 04360

Asmens turtas, priklausantis jam mirties dieną, po jo mirties pereina įpėdiniams. Toks turtas vadinamas palikimu. Palikimas atsiranda asmens mirties dieną, o tuo atveju, kai asmuo paskelbiamas mirusiu, dieną, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodytą mirties dieną. Palikimo atsiradimas savaime nereiškia, kad turtas jau priklauso testamentiniams ar įstatyminiams įpėdiniams. Kad mirusiojo turtas taptų paveldėtojo nuosavybe, reikia atlikti tam tikrus įstatyme nustatytus veiksmus – priimti palikimą, kitaip sakant, palikimo priėmimas – tai veiksmas, kurį reikia atlikti.

Paveldėjimas pagal įstatymą

Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Abiem atvejais būtinas palikimo priėmimas. Kas yra paveldėtojai pagal įstatymą? Paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat kurie buvo pradėti jam esant gyvam ir gimė po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. Įstatyme numatyta paveldėtojų eilė reiškia, kad mirus asmeniui jo turtą paveldės giminaičiai tik pagal nustatytą eilę. Pvz., paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniais lygiomis dalimis yra: palikėjo vaikai (įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; antros eilės įpėdiniai – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai ir t.t. Yra nustatytos šešios paveldėtojų eilės, baigiant pusbroliais ir pusseserėmis. Jei nėra šeštos eilės giminaičių ir nėra sudaryto testamento, palikėjo turtas atitenka valstybei.

Kartu su įstatyminiais įpėdiniais pagal įstatymą paveldi ir palikėją pergyvenęs sutuoktinis (su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi ¼ palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio; jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo; nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių pergyvenęs sutuoktinis paveldi visą turtą). Pergyvenęs sutuoktinis nėra įstatyminis įpėdinis, kadangi įstatyminiai įpėdiniai gali būti tik asmenys, susiję su palikėju kraujo ryšiais. Kaip sakoma, vyras ir žmona yra ne giminės, juos sieja ne giminystės, o svainystės ryšiai. Tačiau, kaip minėjome, pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą kartu su įstatyminiais įpėdiniais.

Kartu su įstatyminiais įpėdiniais pagal įstatymą paveldi palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai, jei palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Pagal įstatymą paveldi nesantuokiniai vaikai, jei tėvystė nustatyta bei vaikai gimę santuokoje, kuri pripažinta negaliojančia.

Kurie asmenys negali paveldėti pagal įstatymą? Posūniai, podukros nepaveldi mirusio patėvio ar pamotės turto, taip ir patėvis, pamotė nepaveldi mirusio posūnio ar podukros turto. Įvaikiai netenka paveldėjimo teisės po savo tėvų ir kitų kraujo giminaičių mirties, išskyrus, jei biologiniai tėvai mirė iki įvaikinimo. Vienas po kito mirties nepaveldi suvestiniai vaikai, tačiau netikrieji broliai seserys vienas po kito mirties paveldi tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą. Nepaveldi pagal įstatymą tėvai po savo vaikų mirties, jei teismo sprendimu buvo apribota jų valdžia, o teismo sprendimas mirties momentu nebuvo pasibaigęs ar panaikintas. Taip pat nepaveldi asmenys, nusikalstamais veiksmais atėmę palikėjui ar įpėdiniams gyvybę, apgaule ar prievarta turėję įtakos testamento sudarymui, slėpę testamentą ir kt.

Paveldėjimas pagal testamentą

Kiekvienas žmogus turi teisę savo turtą ar jo dalį po mirties palikti bet kam, surašydamas testamentą. Testamente nurodyti asmenys vadinami testamentiniais įpėdiniais ir jie paveldi pagal testamentą. Testamentinis įpėdinis – nebūtinai giminaitis, juo gali būti fiziniai asmenys, gyvi palikėjo mirties dieną ar pradėti esant jam gyvam ir gimę po jo mirties; testamente įvardyti dar nepradėti asmenys, jiems gimus; valstybė, savivaldybės.

Įpėdinių ratas nustatomas palikimo atsiradimo momentu. Taip pat nustatomas privalomųjų įpėdinių ratas paveldint pagal testamentą.

Kad palikimas – mirusiojo asmens turtinės teisės ir pareigos – teisiškai atitektų įpėdiniams, būtinas palikimo priėmimas. Kaip reikia priimti palikimą?

Palikimo priėmimas įstatyme apibrėžiamas trim būdais. Įpėdinis laikomas palikimą priėmusiu, kai:

  1. įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą;
  2. kreipėsi į palikimo atsiradimo apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo;
  3. faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti.

Vadinasi, norintys paveldėti asmenys, t. y. įpėdiniai tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą, turi atlikti tam tikrus veiksmus. Kokiu būdu bus vykdomas palikimo priėmimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, bet apie tai – vėliau.

Visais atvejais palikimas priimamas per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos. Šis terminas galioja visiems paveldėtojams – įpėdiniams ir pergyvenusiam sutuoktiniui. Jei per tris mėnesius norintis paveldėti asmuo palikimo nepriima, tai paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas kitiems įpėdiniams, o jų nesant, nustatyta tvarka turtą paveldi valstybė. Tokia bendra taisyklė.

Asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuomet, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti pageidavimą dėl palikimo priėmimo per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Termino dėl palikimo priėmimo praleidimas – dažnai pasitaikanti praktika. Dažnai žmonės tiesiog iš nežinojimo ar dėl neatsakingumo nesusitvarko paveldėjimo dokumentų. Tačiau anksčiau ar vėliau tai tenka padaryti, tik jau su advokato pagalba.

Įstatymo numatytas terminas palikimui priimti gali būti pratęstas. Praleidus terminą reikia kreiptis į teismą. Įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo pratęstas, jeigu įrodoma, kad  jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Kiekvienu atveju teismas sprendžia, ar priežastys svarbios.

Jeigu yra keli, pvz., trys paveldėtojai, iš kurių du palikimą priėmė, o vienas praleido terminą palikimui priimti, tai  dar ne viskas prarasta. Nereikės kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jeigu palikimą priėmę paveldėtojai sutiks, kad nepriėmęs palikimo ir terminą praleidęs įpėdinis paveldės kartu su jais.

Taigi, palikimo priėmimas turėtų būti apiforminamas laiku.

Dažniausiai paveldėtojai kreipiasi į notarą, pateikdami pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Kreiptis reikia į notarą, kuriam teisingumo ministro įsakymu pavesta teikti paslaugas paveldėjimo klausimais tam tikroje teritorijoje, t.y. į notarą pagal paskutinę nuolatinę mirusiojo gyvenamąją vietą.

Reikia žinoti, kad, jeigu, palikimas priimamas turto valdymo perėmimu arba padavus pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui, įpėdinis/įpėdiniai už palikėjo skolas atsakys visu savo turtu. Jeigu palikėjo skolos viršija paveldėto turto vertę, paveldėtojas skolas turės padengti savo lėšomis arba turtu. Todėl tokiais atvejais palikimo priėmimas yra rizikingas, žinant apie palikėjo galimas skolas.

Priimdamas palikimą įpėdinis perima palikėjo turtines teises ir pareigas, vadinasi, perima ir pareigas kreditoriams (pvz., įpėdinis paveldėjo kredituojamą butą – vadinasi, jam pereina pareiga išmokėti palikėjui suteiktą kreditą).  Iš kitos pusės, įpėdiniai gali paveldėti ir palikėjo teisę reikalauti skolą. Pvz., įpėdinis turi palikėjui išduotą skolos raštelį ar vekselį. Notarui pateikus skolos dokumentą, iš kurio matosi, kad prievolė yra neįvykdyta, išduodamas reikalavimo paveldėjimo teisės liudijimas, kurio pagrindu įpėdinis gali kreiptis į teismą pateikdamas ieškinį ir išieškoti palikėjo skolą priverstine tvarka, jei pastarasis atsisako ją sumokėti.

Žinant apie galimas palikėjo skolas, patikimiausias būdas yra priimti palikimą sudarant turto apyrašą. Dėl turto apyrašo įpėdinis turi kreiptis į palikimo atsiradimo apylinkės teismą, o teismas apyrašą sudaryti paveda teismo antstoliui. Reikia žinoti, kad, jei bent vienas įpėdinis palikimą priėmė pagal apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi palikimą priėmę pagal apyrašą. Kai palikimo priėmimas vykdomas pagal apyrašą, visos palikėjo prievolės kreditoriams užtikrinamos tik iš palikėjo turto.

Kitas palikimo priėmimo būdas – faktinis palikėjo turto valdymas. Tai reiškia, jei įpėdinis po palikėjo mirties pradėjo valdyti turtą kaip savo, juo rūpintis, laikoma, kad jis palikimą priėmė. Tačiau tam, kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, palikimo valdymo faktas turi būti patvirtintas teisme. Tokiu atveju, kreipiamasi į teismą, prašant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad įpėdinis po palikėjo mirties priėmė palikimą faktiškai valdydamas turtą. Tokiose bylose turi būti pateikiami faktinį turto valdymą patvirtinantys įrodymai, į bylą įtraukiami kiti įpėdiniai ir t.t. Teismo sprendimas, kuriuo patvirtintas nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, pateikiamas notarui ir laikoma, kad palikimas priimtas. Vėliau, ne anksčiau kaip po trijų mėnesių, notaras įpėdiniams išduoda paveldėjimo teisės liudijimą.

Palikimą priima įpėdiniai. Žinias apie sudarytą testamentą pateikus mirties liudijimą suteikia VĮ Registrų centro Testamentų registras. Neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai. Ribotai veiksnūs asmenys palikimą priima tik tėvų ar globėjų sutikimu. Nepilnamečių vaikų vardu palikimą priima ar jo atsisako tėvai (įtėviai), tačiau šiam veiksmui reikia gauti teismo leidimą. Dėl teismo leidimo kreipiamasi į teismą pateikiant pareiškimą.

Paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas į mirties dieną esantį palikėjo turtą. Gali būti, kad palikėjo mirties dieną nėra žinomas visas jo turtas ar jo dalis. Po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo atsiradusį turtą paveldi papildomai tie patys įpėdiniai, kurie kartą jau paveldėjo, t.y. buvo palikimą priėmę. Jei niekas palikimo nebuvo priėmęs, jei palikimui priimti terminas nebuvo teismo pratęstas, atsiradusį turtą paveldės valstybė.

Kartais sunku nuspręsti, kokį palikimo priėmimo būdą pasirinkti. Tai tie atvejai, kai nežinoma, ar palikėjas apskritai turėjo turto, o gal tik skolas. Gyvenimiška situacija – miršta tėvas, su kuriuo sūnus nebendravo. Sūnus nežino, kokį tėvas turtą turėjo, ar turėjo skolų. Ką daryti? Kokį palikimo priėmimo būdą pasirinkti, ar palikimo nepriimti? Vienareikšmiško atsakymo nėra. Pasirinkdamas palikimo priėmimą paduodant pareiškimą notarui, sūnus, nežinodamas tėvo finansinės /turtinės padėties rizikuoja padengti tėvo skolas ir savo turtu. Priimdamas palikimą pagal turto apyrašą – turi nurodyti aprašomą turtą, apie kurį nežino. Nepriimti palikimo – galima prarasti tai, kas pagal paveldėjimo teisę priklauso. Todėl reikia pasidomėti teisėtais būdais apie palikėjo turtą, skolas, neįvykdytas prievoles. Tuomet priimti sprendimą dėl palikimo priėmimo bus lengviau.

Notaras pradeda paveldėjimo bylą, jei nors vienas įpėdinis pateikia pareiškimą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo, mirties liudijimą ir pažymą apie paskutinę mirusiojo gyvenamąją vietą. Jei asmuo, ketinantis paveldėti turtą, negali pats asmeniškai atvykti pas notarą, pareiškimą gali išsiųsti registruota korespondencija  arba elektroniniu paštu iki paskutinės termino dienos 24 valandos 0 minučių arba įgalioti kitą asmenį.

Palikimas priimamas visas, t. y. negalima atsisakyti palikimo su sąlygomis ar išlygomis arba dalies palikimo. Pvz., vienu testamentu asmeniui buvo paliktas butas, o kitu – gyvenamojo namo dalis. Asmuo turi paveldėti pagal abu testamentus. Arba atsisakyti palikimo pagal abu testamentus. Kitas pavyzdys: dalis turto palikta testamentu, kita – ne. Paveldėti tik pagal testamentą neleidžiama, teks paveldėti ir pagal įstatymą testamente nenurodytą turtą (jei testamentinis įpėdinis kartu yra ir įstatyminis įpėdinis).

Reikia žinoti, kad palikimą priėmus (pateikiant pareiškimą notarui ar pasikreipus į teismą dėl turto apyrašo sudarymo), jo atsisakyti neleidžiama.

Priėmus palikimą per tris mėnesius reikia pateikti notarui giminystę įrodančius dokumentus (paveldint pagal įstatymą). Jei dokumentų nėra ar mirusiojo ir įpėdinių dokumentuose yra skirtumų (skiriasi pavardės ar vardo rašyba, ne tos raidės ir kt.), ši problema gali būti išspręsta teismo prendimu. Teisminis bylų nagrinėjimas dažnai užsitęsia, bet, jei įpėdinis palikimą priėmęs, tai bylos nagrinėjimo laikas neturės įtakos paveldėjimo bylai. Paveldėjimo teisės liudijimas bus išduotas tik nustačius giminystės ryšius, t.y. turint teismo sprendimą.

Dažnai keliamas klausimas, kuo skiriasi termino palikimui pratęsimas nuo palikimo priėmimo fakto nustatymo. Terminą teismas pratęsia nustatęs, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių (jei po palikėjo mirties įpėdinis faktiškai turto nevaldo). Jei terminas praleistas, o įpėdinis faktiškai turtą valdo, tai teisme nustatomas valdymo faktas ir tai reiškia, palikimo priėmimas patvirtinamas.

Straipsnyje pateikiama informacija yra bendro pobūdžio. Kiekvienas konkretus atvejis turi būti įvertinamas atskirai.

Advokatė Ramunė Snarskytė teikia konsultacijas paveldėjimo teisės klausimais, rengia dokumentus teismui dėl juridinio fakto nustatymo, teismo leidimo palikimui priimti, dėl termino palikimui priimti pratęsimo, dėl civilinės būklės įrašų mirusiojo dokumentuose pataisymo/pakeitimo, giminystės santykių nustatymo.  Klientui pageidaujant, teisinių paslaugų teikimo sutarties pagrindu atstovaujama teisme. Advokatė teikia bendro pobūdžio konsultacijas internetu elektroninio pašto adresu ramune.snarskyte@yahoo.com. Detalios konsultacijos teikiamos advokatų kontoroje, esančioje Vilniaus centre, Palangos g. 4. Išankstinė registracija būtina. Konsultacijos kaina 60 eurų.