Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas

Teismo nustatytą vaiko gyvenamąją vietą vaiko tėvai gali pakeisti bendru sutarimu. Nutarę, kad tikslinga keisti vaiko gyvenamąją vietą, tėvai gali sudaryti sutartį ir kartu su prašymu pateikti teismui. Tačiau, jei tokio susitarimo pasiekti negalima, lieka teismo kelias.

Įstatymas numato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, vienas iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 str. 4 d.) ir atitinkamai dėl bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu/motina pakeitimo, išlaikymo priteisimo. Reiškiant ieškinį visais atvejais reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas atiduotas gyventi su kitais asmenimis. Reikalavimas įrodinėti iš esmės pasikeitusias aplinkybes sietinas su vaiko gyvenimo stabilumu.

Kokioms aplinkybėms esant galima kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo? Aplinkybių gali būti įvairiausių. Įstatyme bei teismų praktikoje konkrečiai nenurodoma, kokios aplinkybės vertintinos kaip esminės. Kiekvienu atveju jas vertina teismas. Galima paminėti keletą pavyzdžių, dėl ko gali būti keičiama vaiko gyvenamoji vieta: pvz., tėvo ar motinos, su kuriuo gyvena vaikas elgesio, sveikatos stovio ar materialinės padėties pasikeitimas, pablogėjusi vaiko priežiūra ar auklėjimas, pagerėjusi su vaiku negyvenančio tėvo ar motinos materialinė padėtis, vaiko norų pasikeitimas, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina nesilaikymas, emocinio ryšio trūkumas ir kt.. Reikalaudamas pakeisti jau teismo sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą, ieškovas turėtų įrodyti, kad būtent jis gali vaikui garantuoti saugią, stabilią aplinką, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.

Pasitaiko situacijų, kai tėvas ar motina dėl įvairiausių priežasčių atiduoda vaiką, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su juo ar ja, senelių, brolių ar seserų priežiūrai. Tai yra pagrindas kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Pateikus įrodymus dėl šių faktinių aplinkybių galimas vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. šeimos bylose privaloma ikiteisminė mediacija. Tėvams nesutariant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, to siekiantis tėvas ar motina turi kreiptis į mediatorių (Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašas skelbiamas viešai), kurio pagalba mediacijos metu siekiama taikaus ginčo sprendimo. Mediacijai neįvykus ar neradus kompromiso, mediatorius išduoda pažymą, kuri pateikiama teismui kartu su ieškiniu.

Reikia žinoti, kad keičiant vaiko gyvenamąją vietą keičiama ir skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka. Gali būti paliekama nustatyta tvarka veidrodiniu principu, gali būti koreguojama ar naujai nustatoma tvarka. Bendravimo su vaiku tvarka gali būti labia konkreti ir visa apimanti, o gali būti apibrėžta bendru sutarimu.

Keičiant vaiko gyvenamąją vietą aptartinas ir vaikui teiktinas išlaikymas. Išlaikymas priteisiamas iš skyrium nuo vaiko gyvenančio tėvo ar motinos. T.y. pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai, pasikeis ir išlaikymo teikėjas.

Užsienio valstybėse gyvuojanti praktika, kai vaikas pusę laiko gyvena su tėvu, pusę su motina Lietuvos teismuose dar netaikoma gyvenamosios vietos nustatymo pas abu tėvus prasme. Gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų. Vienodą dalyvavimą vaiko ugdyme ir auklėjime galima realizuoti nustatant bendravimo tvarką, užtikrinančią tėvams vienodas galimybes bendrauti su vaiku. Vienodą laiko tarpą leidžiant su vaiku išlaikymas iš skyrium gyvenančio tėvo ar motinos vis tiek priteisiams nežiūrint į tai, kad abu tėvai turi panašias išlaidas, susijusias su vaiko išlaikymu.

Dar žinotina, kad vaiko gyvenamoji vieta nereiškia kokretaus adreso. Gyvenamoji vieta reiškia vaiko priskyrimą vienam iš tėvų ir didesnę atskomybę.

Informacija bendro pobūdžio. Dėl konkrečios konsultacijos kreipkitės į advokatę RamunęSnarskytę.