Ateina tokia diena, kai suprantama – skyrybos. Nuo ko pradėti? Sudarydami santuoką visi tikisi ilgalaikių santykių, šeimyninės darnos, tarpusavio pasitikėjimo, supratimo, ištikimybės. Visi galvoja apie ilgą ir gražų gyvenimą kartu, vėliau – su vaikais ir vaikaičiais. Kad santuoka taptų ilgo ir laimingo gyvenimo poroje garantu, prieš tuokiantis būtina išsiaiškinti viltis ir lūkesčius, suprasti, ko iš santuokos tikimasi ir suprasti, kad gyvenimas santuokoje bus kokybiškai kitoks.

Santuoka yra neabejotinai įsipareigojimo vienas kitam simbolis, tačiau tai toli gražu nėra ilgalaikių, darnių santykių garantija. Statistika liūdnoka. Apie pusė susituokusių porų išsituokia. Kodėl skyrybos tokios dažnos? Skyrybų priežastys tyrinėjamos įvairiais aspektais. Jų yra begalės, nes kiekvienos poros istorija – atskira, unikali istorija. Sutuoktinių kaip asmenybių vidinės nuostatos, požiūriai, charakteriai dažnai pilnai atsiskleidžia susidūrus su gyvenimo iššūkiais, sunkumais, įsipareigojimų ir atsakomybės našta, vaidmenų šeimoje pasidalijimu ir t. t. Ir, kai problemų ratas užsisuka, kai neberandama išeities, nerandama net žodžių problemoms spręsti, kai santykiai tampa įtempti, ateina supratimas, kad santuoka tapo kalėjimu, kuriame kali visi – tiek sutuoktiniai, tiek jų vaikai.

Šeima kaip vertybė yra saugotina. Tačiau negali būti vertybe šeima, kurioje klesti nepagarba, nesupratimas, smurtas. Dažnai moterys vengia inicijuoti skyrybų procesą, bijodamos likti be lėšų, nes dažnai pasitaikantis vyriškosios genties supratimas – kad tai, ką jis uždirbo santuokoje, yra jo nuosavybė. Kad moteris augino vaikus, dėl šeimos aukojo savo karjerą, tai nieko nereiškia, „tau niekas nepriklauso, viskas čia mano“, tokius žodžius cituoja dažna moteris. Jeigu santuoka iširusi, jei jau nėra jokių galimybių ir prasmės ją išsaugoti, nereikėtų spręsti apie galimas turto dalybas pagal minėto pavyzdžio vyro modeliuojamą įsivaizdavimą, o būtina atsikratyti emocijų ir realiai pažvelgti į susiklosčiusią situaciją – skyrybos, nuo ko pradėti? Tuomet racionaliausia kreiptis į skyrybų advokatą, kuris parodys kelią, ką toliau daryti, kaip elgtis.


Skyrybos. Nuo ko pradėti?

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad santuoka gali būti nutraukta tik teismo sprendimu. Įstatymas numato tris santuokos nutraukimo atvejus:

  1. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis).
  2. Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės (CK 3.60 straipsnis).
  3. Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu (CK 3.55 straipsnis).

Kokį santuokos nutraukimo būdą pasirinkti, priklauso nuo sutuoktinių (sutuoktinio) valios ir bendros situacijos. Paprastai, kai ateinama iki skyrybų slenksčio, norima viską užbaigti greitai ir mažiausiai skausmingai. Bijomasi papildomų išgyvenimų teisme, susitinkant buvusį partnerį, vengiama šeimos „nešvarių skalbinių“ viešinimo ir t. t. Galima suprasti tokias besiskiriančiųjų asmenų baimes. Todėl geriausias sprendimas yra nutraukti santuoką pirmu nurodytu atveju – išsiskirti bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, Kaip sakoma, geriau šiaudinė taika, nei karas. Bet kokia taika reikalauja kompromisų. Jeigu esate nusiteikę kompromisams, šis santuokos nutraukimo būdas yra tinkamas.

Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra greičiausias, pigiausias ir mažiausiai emociškai skausmingas skyrybų būdas. Pateikus teismui dokumentus, byla paprastai mėnesio – dviejų ribose išnagrinėjama. Žinoma, priklauso nuo to, ar tinkamai buvo parengti dokumentai, ar teismas neįpareigojo atlikti kokių tai patvarkymų – trūkumų šalinimo, koks bendras teismo darbo apkrovimas, galimos ir kitos priežastys. Santykinai greitą skyrybų bylos išnagrinėjimą lemia tai, kad teismo posėdžiai nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu vyksta rašytinio proceso tvarka, t. y. į teismo posėdį sutuoktiniai nekviečiami, todėl nėra galimybių vilkinti proceso neatvykimu, aplinkybių aiškinimusi. Priimtas teismo sprendimas įsigalioja po trisdešimties dienų. Paprastai, toks teismo sprendimas neskundžiamas apeliacine tvarka (nors tokia galimybė yra), kadangi tai lemia pats santuokos nutraukimo būdas – bendras sutarimas.


Skyrybos bendru sutarimu

Bendras sutarimas reiškia, kad besiskiriantys sutuoktiniai sutaria visais klausimais, kuriuos privalo išspręsti besiskirdami bendru sutarimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad sutuoktiniai nutraukdami santuoką bendru sutarimu privalo sutarti dėl savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl dalyvavimo vaiko auklėjime, dėl visų savo turtinių teisių ir pareigų, t. y. pasidalinti visą santuokos metu įgytą turtą, priklausantį sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe, išspręsti įsipareigojimų kreditoriams klausimą, t. y. sutarti, kaip bus dalijamos prievolės ir t. t. Jeigu sutuoktiniai bent vienu šių klausimu nesutaria, tuomet skyrybų bendru sutarimu būdas netinkamas, kadangi yra ginčas. Esant nesutarimui, santuoka nutrauktina kitais pagrindais (pvz., dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės). Nutraukiant santuoką bendru sutarimu teismui teikiamas prašymas dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurią sprendimu tvirtina teismas.

Skyrybų procesas


Skyrybos dėl neištikimybės ir kitos kaltės (dėl smurto, dėl ginčo dėl turto padalijimo, vaiko gyvenamosiso vietos bei išlaikymo priteisimo)

Jeigu nutraukti santuokos bendru sutarimu neįmanoma, tai dar nereiškia, kad visą likusį gyvenimą teks joje gyventi toliau, nežiūrint į tai, kad vienas iš sutuoktinių dėl kažkokių motyvų nenori nutraukti santuokos. Skyrybos – tai santykių tarp dviejų žmonių, dažniausiai kažkada mylėjusių vienas kitą, santykių pabaiga, kuri įforminama teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo. Nesant sutarimo skirtis bendru sutarimu, vienas iš sutuoktinių gali kreiptis į teismą su ieškiniu prašydamas nutraukti santuoką dėl kaltės (CK 3.55 straipsnis), jeigu santuoka faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Minėto straipsnio 3 dalyje preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu arba šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Santuokos nutraukimo dėl kaltės, atveju, byla nagrinėjama ieškinio teisenos tvarka, t. y. proceso iniciatorius pateikia teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Teismas, nagrinėdamas bylą, turi išspręsti esamus ginčus tarp šalių dėl nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, dėl visų savo turtinių teisių ir pareigų, t. y. padalinti visą santuokos metu įgytą turtą, priklausantį sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe, išspręsti įsipareigojimų kreditoriams klausimą. Kiekvienas sutuoktinis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pateikti įrodomus visais ginčijamais klausimais.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš esmės tai niekam neturi įtakos, išskyrus tai, kad santuokos iširimo priežastys nurodomos teismo sprendime. Teismo sprendimas tai yra dokumentas, dažnai pateikiamas įvairioms įstaigoms (pvz., VĮ Registrų centrui, notarui ir kt.), todėl daugelis nenori, kad šeimos iširimo priežastys būtų prieinamos tretiesiems asmenims. Įstatymų leidėjas apdairiai numato galimybę nenurodyti teismo sprendime santuokos nutraukimo priežasčių. Abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.63 straipsnis).


Skyrybos vieno sutuoktinio prašymu

Įstatymų leidėjas numato skyrybų atvejus dėl tam tikrų aplinkybių, kurioms esant santuoka nutraukiama vieno sutuoktinio prašymu. Tai atvejai, numatyti CK 3.55 straipsnyje. Prašymas nagrinėjamas supaprastinta tvarka. Santuoka vieno sutuoktinio prašymu gali būti nutraukiama, esant vienai šių sąlygų:

  1. Sutuoktiniai gyvena skyrium daugiau nei vienerius metus.
  2. Vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas neveiksniu po santuokos sudarymo.
  3. Vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu.
  4. Vienas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau kaip vienerius metus už netyčinį nusikaltimą.

Nutraukdamas santuoką šio straipsnio pagrindu, teismas turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Skyrybos. Nuo ko pradėti? Taigi, kaip jau minėjome, pirmiausia, apsisprendus nutraukti santuoką, įvertinti galimybę taikiai susitarti. Jei nepavyksta, pasirinkti vieną nurodytų skyrybų būdų. Kitas žingsnis – parengti teismui teiktinus dokumentus. Įstatyme nenumatyta, kad asmuo pats negali jų parengti, tačiau visada geriau pasitikėti profesionalais, šią užduotį pavesti jiems. Tokiu būdu sutaupomas laikas, išvengiama klaidų, nes teismo procesiniams dokumentams yra keliami tam tikri reikalavimai, būtinos proceso išmanymo žinios.


Skyrybų dokumentai

Dokumentų skyryboms rengimo paslaugas teikia advokatai. Su skyrybų advokatu sudaroma teisinių paslaugų teikimo sutartis, kurioje aptariama jo darbo apimtis ir apmokėjimas už suteikiamas paslaugas. Teismo procesinių dokumentų rengimui būtina turėti reikiamus dokumentus visais skyrybų klausimais. Skyrybų bylai reikalingi dokumentai kiekvienu atveju yra skirtingi, tačiau visuomet būtini šie: santuokos liudijimo originalas, tapatybę įrodantys dokumentai, vaikų gimimo liudijimai, nekilnojamojo turto bei kito registruojamo turto dokumentai, sutartys su kreditoriais (vartojimo kredito, lizingo, paskolos ir kt. sutartys), įmonių dokumentai, gyventojų registro pažymos, teismo sprendimai ir kt.. Paprastai visus reikiamus dokumentus besikreipiantys į advokatą surenka patys. Tačiau, jei asmuo neturi laiko ar galimybių surinkti reikiamų dokumentų, už jį tai gali padaryti advokatas. Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 2 punkte numatyta, kad „advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę: savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją“.

Parengus dokumentus, jie pateikiami teismui.

Teisines paslaugas skyrybų atveju teikia advokatė Ramunė Snarskytė, dirbanti Vilniaus centre, Jasinskio g. 7-18, įsikūrusioje „LEX“ advokatų kontoroje. Advokato paslaugos neapsiriboja vien dokumentų rengimu. Visada galima pasitarti, paklausti prieš darant vieną ar kitą žingsnį. Advokato pagalba galima nutraukti santuoką net esant už Lietuvos ribų. Todėl advokato paslaugos visada pravers. Ypač atsakant į klausimą: „Skyrybos. Nuo ko pradėti?“.

Daugiau apie mūsų siūlomas paslaugas galite rasti paspaudus ant šių nuorodų:

 

Klauskite advokatės

Formoje pateikti duomenys naudojami susisiekimui su klientu
Dėkojame! Jūsų žinutė išsiųsta. Žinutės išsiųsti nepavyko, bandykite dar kartą. Please enter a correct Captcha answer.