Darbo sutarties nutraukimas Darbo kodekso 125 straipsnio pagrindu – šalių susitarimu

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas
125 straipsnis.

1. Viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Jei ši sutinka su pasiūlymu, per septynias dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo. Susitarime numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.).

2. Jei antroji šalis per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką nepraneša, kad sutinka nutraukti sutartį, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu yra atmestas. (Straipsnio redakcija įsigaliojo nuo 2014-07-01)

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 125 straipsnyje įtvirtinta norma, kad darbo santykiai (darbo sutartis) gali būti nutraukiami šalių (darbdavio ir darbuotojo) susitarimu. Šis straipsnis taikomas tik tuomet, kai yra išreikšta suderinta šalių valia nutraukti darbo santykius. Šalių susitarimas nutraukti darbo santykius – tai sutarties šalims priimtinas sprendimas, priimamas įvertinus situaciją, galimus variantus bei pasekmes.

Įstatyme nustatyta, kad bet kuri šalis gali pateikti pasiūlymą nutraukti darbo santykius abipusiu sutarimu. Gali, tai reiškia, kad kiekviena šalis turi iniciatyvos pasiūlyti nutraukti darbo santykius teisę. Tačiau minėtą straipsnį reikia suprasti ir taip, kad iniciuojanti darbo santykių nutraukimą šalis turi pateikti kitai šaliai pasiūlymą raštu. Pasiūlymo raštu pateikimas yra darbo santykių nutraukimo procedūros stadija. Ji yra privaloma.

Šalys ketinančios nutraukti darbo santykius DK 125 straipsnio pagrindu turi sudaryti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, jame aptarti visas darbo santykių nutraukimo sąlygas (išeitinės kompensacijos dydį, atsiskaitymo tvarką ir kt.). Šalims pasirašius tokį dokumentą laikoma, kad jame yra išreikšta tikroji šalių valia. Jei viena šalis atsisako tokį dokumentą pasirašyti, laikoma, kad derybų keliu nepavyko susitarti dėl abiems šalims priimtinų darbo santykių nutraukimo sąlygų ir DK 125 straipsnis negali būti taikomas.

Taigi, DK 125 straipsnis nustato tvarką, kurios laikytis būtina, t.y. pateikti raštišką pasiūlymą nutraukti sutartį bei sudaryti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų.

Tuo atveju, kai pažeidžiama DK 125 straipsnyje nustatyta darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu procedūra, kilus ginčui dėl to, teisėtai nutraukta darbo sutartis šiuo pagrindu ar ne, pareigą įrodyti, kad kita sutarties šalis išreiškė sutikimą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ir susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo išreikšta tikroji suderinta šalių valia, turi šalis, pažeidusi įstatymo nustatytą darbo sutarties nutraukimo procedūrą. Aukščiausiojo teismo praktikoje randama pavyzdžių, kai visgi raštiškas pasiūlymas nebuvo pateikiamas. Tokiu atveju teismas yra pasisakęs, kad, jei yra šalių pasirašytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų, raštiško pasiūlymo nebuvimas negali būti absoliuti neteisėto darbo sutarties nutraukimo priežastis DK 125 straipsnio pagrindu.