Apeliacinis skundas

Kiekvienas asmuo, tiek fizinis, tiek juridinis turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista jo teisė ar teisėtas interesas. Dalis žmonių tiki, kad kilus ginčui savo tiesą suras tik teisme. Iš esmės jie teisūs, nes teismai tam ir skirti – vykdyti teisingumą. Teismai neišvengiami, kai neįmanoma susitarti, t. y. ginčo neįmanoma išspręsti geruoju.

Asmuo besikreipiantis į teismą pažeistų teisių gynybos laiko, kad kita šalis pažeidė jo teises ir teisėtus interesus. Įrodinėdamas savo poziciją jis pateikia įrodymus. Įrodymais civilinėje byloje laikomi bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pateikiami duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis. Įrodinėjama gali būti nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų. Teismas, nagrinėdamas bylą turi išanalizuoti ir įvertinti visus pateiktus įrodymus ir savo išvadą dėl ginčo išdėstyti sprendime. Taigi, teismas išsprendžia bylą priimdamas sprendimą.

Įstatymas numato, kad priimtas teismo sprendimas įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Vadinasi, teismo priimtas sprendimas aukštesnio teismo gali būti peržiūrėtas, jei šalis nesutinka su teismo padarytomis išvadomis visumoje ar iš dalies. Teismo sprendimą apeliacine tvarka gali apskųsti pateikdamos apeliacinį skundą ne tik šalys (ieškovas ir atsakovas), bet ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys (tretieji asmenys, suinteresuotieji asmenys, pareiškėjai). Apeliaciniai skundai paduodami dėl neįsiteisėjusių teismų sprendimų civilinėse, baudžiamosiose, administracinės teisenos bylose.

Apeliacinis skundas apeliacinei instancijai pateikiamas per bylą nagrinėjusį teismą. Jeigu civilinė byla pirmąja instancija buvo nagrinėta apylinkės teisme, apeliacinis skundas bus pateikiamas apygardos teismui per apylinkės teismą. Jeigu byla pirmąja instancija buvo nagrinėjama apygardos teisme, apeliacinis skundas pateikiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per apygardos teismą. Apeliacine tvarka nagrinėjusio bylą teismo sprendimas ar nutartis neskundžiami. Šie teismo dokumentai įsigalioja nuo jų priėmimo. Taip pat apeliacine tvarka negali būti skundžiamas teismo sprendimas už akių, jeigu skundą paduoda asmuo, dėl kurio toks sprendimas yra priimtas.

Kaip ir kiekvienam teismui teikiamam dokumentui apeliaciniam skundui yra keliami tam tikri reikalavimai. Be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, apeliaciniame skunde turi būti nurodytos aplinkybės, argumentai patvirtinantys teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (kai prašoma priimti naujus įrodymus) (CPK 306 straipsnis) ir kt.. Apeliacinio skundo parengimas – tai teismo sprendimo analizė. Tai sudėtingas ir atsakingas darbas, turint mintyje tai, kad sprendimą priima kvalifikuoti teisininkai – teisėjai. Nepakanka apeliaciniame skunde nurodyti tik savo nesutikimo ar nepasitenkinimo priimtu teismo sprendimu. Nekvalifikuotai parašyti skundai niekam naudos neduoda – pats apeliantas praranda laiko ir lėšų, galiausiai savo problemos taip ir neišsprendžia, o tuo pačiu, gaištamas ir teismo laikas, eikvojamos valstybės lėšos nagrinėjant niekur nevedantį apeliacinį skundą.

Apeliacinį skundą gali paduoti visi proceso dalyviai. Kad parengti apeliacinį skundą reikia ne tik gerai žinoti ginčo aplinkybes ir įrodymus, bet ir įstatymus, ne tik išmanyti teisinę bazę, bet ir sugebėti įžvelgti teismo padarytas klaidas, bei tai, kas turėjo įtakos neteisingam teismo įsitikinimui dėl priimamo teismo sprendimo ir visa tai išdėstyti apeliaciniame skunde. Nereikėtų painioti sąvokų „teisė pateikti apeliacinį skundą“ ir „teisė surašyti apeliacinį skundą“. Pateikti skundą turi visi, kurie laiko, kad teismo sprendimas jų atžvilgiu neteisingas. O skundo surašymui jau yra nustatyti reikalavimai, kurių verta paisyti.

Apeliaciniame skunde turi būti nurodomas apelianto prašymas – ko siekiama apeliaciniu skundu. Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs teismas turi teises, numatytas Civilinio proceso kodekso 326 straipsnyje: 1) pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą; 3) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą; 4) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 5) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio Kodekso 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus šio Kodekso 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus.

Paprastai apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. Apeliacinio skundo nagrinėjimas gali būti žodinis ypatingais atvejais, jei tokią būtinybę nustato teismas.

Teismų aktualijos tokios, kad apeliacinės instancijos teismai neretai panaikina pilnumoje ar iš dalies pirmos instancijos teismų sprendimus. Tai reiškia, kad, esant abejonėms dėl teismo sprendimo pagrįstumo, o tuo pačiu dėl neapgintos ar nepakankamai apgintos teisės, visada verta kvestionuoti priimtą sprendimą pateikiant apeliacinį skundą. Šiuo klausimu pagalbą suteiks advokatai.