Teisinės paslaugos

Teisinės paslaugos Vilniuje:

1. Santuokos nutraukimas bendru sutarimu

Nutraukiant santuoką bendru sutarimu teismui teikiamas prašymas dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurią sprendimu tvirtina teismas.

Teisinių paslaugų teikimui dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu turi būti pateikiami šie dokumentai:

• nutraukti santuoką ketinančių asmenų tapatybę įrodančių dokumentų nuorašai;
• santuokos liudijimo originalas;
• vaikų gimimo liudijimų nuorašai;
• išrašas iš VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro departamento apie deklaruotą gyvenamąją vietą;
• VĮ „Registrų centras“ išrašas apie santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą (išrašas teikiamas ir nesant turto);
• VĮ „Regitra“ pažymą apie santuokoje įgytas transporto priemones (pažyma teikiama ir nesant santuokoje įsigytų transporto priemonių);
• duomenys apie sutuoktinių kreditorius (jei tokie yra).

Gali būti reikalingi ir kiti dokumentai, bet visais atvejais nutraukiant santuoką bendru sutarimu šie yra pagrindiniai. Kokie konkrečiai dokumentai reikalingi, kiekvienu atveju aptariama su advokatu pirmo susitikimo (konsultacijos) metu. Advokato paslaugos šiuo atveju tikrai yra būtinos. Sudarius su advokatu teisinių paslaugų teikimo sutartį, santuokos nutraukimo byla bendru sutarimu gali būti rengiama nuotoliniu būdu (internetu), t. y. bendraujant su santuoką ketinančiais nutraukti asmenimis internetu. Tai gali būti atvejai, kai asmenys ar vienas jų gyvena užsienyje, o jų santuokai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, t. y. kai santuoka registruota Lietuvoje.

2. Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės

Asmenims nesusitariant taikiai nutraukti santuoką (bendru sutarimu), skyrybas inicijuojantis sutuoktinis gali teikti teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Nutarus skirtis, tačiau nesutariant, pvz., kaip pasidalinti santuokoje įgytą turtą ar su kuriuo iš tėvų liks gyventi vaikai, nėra kito įstatyme numatyto pagrindo, kaip tik teikti teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškinyje turi būti nurodomos santuokos iširimo priežastys – konstatuojama kito sutuoktinio kaltė. Tačiau vieno sutuoktinio kaltės klausimas nėra pagrindinis ir lemiantis santuokos nutraukimą. Dažnai dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Todėl, nors vienas sutuoktinis ieškinyje kaltina kitą sutuoktinį dėl santuokos iširimo, kitas sutuoktinis gali tai ginčyti pateikdamas priešieškinį. Kaltės klausimą išsprendžia teismas.

Dažniausiai į advokatą kreipiamasi dėl dokumentų teismui rengimo (ieškinio) bei atstovavimo teisme.

Sudarius teisinių paslaugų sutartį su advokatu, ieškinio rengimui pateikiami šie dokumentai:

• sutuoktinio kaltės įrodymai;
• nutraukti santuoką ketinančių asmenų tapatybę įrodančių dokumentų nuorašai;
• santuokos liudijimo originalas;
• vaikų gimimo liudijimų nuorašai;
• išrašas iš VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro departamento apie deklaruotą gyvenamąją vietą;
• VĮ „Registrų centras“ išrašas apie santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą (išrašas teikiamas ir nesant turto);
• VĮ “Regitra” pažymą apie santuokoje įgytas transporto priemones (pažyma teikiama ir nesant santuokoje įsigytų transporto priemonių);
• duomenys apie sutuoktinių kreditorius (jei tokie yra).

Tai būtinų dokumentų sąrašas, tačiau jis nėra baigtinis ir gali keistis priklausomai nuo situacijos, nuo ieškinio reikalavimų. Advokato paslaugos santuokos nutraukimo metu yra palengvinančios patį procesą. Dokumentus advokatui pateikia klientas. Advokatas turi teisę pats rinkti reikalingus bylai dokumentus, pvz., gauti santuokos liudijimo išrašą, VĮ „Registrų centro“ išrašą ir kt. Be abejo, advokato renkami duomenys turi turėti ryšį su teisinių paslaugų teikimu.

3. Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu

Advokatas teikia teisinę paslaugą prašymo, ieškinio teismui rengimą, kai santuoka nutraukiam vieno sutuoktinio prašymu esant šioms sąlygoms:

• Sutuoktiniai gyvena skyrium daugiau nei vienerius metus.
• Vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas neveiksniu po santuokos sudarymo.
• Vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu.
• Vienas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau kaip vienerius metus už netyčinį nusikaltimą.

Dažniausiai šis santuokos nutraukimo būdas taikomas, kai vienas iš sutuoktinių yra nubaustas laisvės atėmimo bausme. Nutraukdamas santuoką pagal vieno sutuoktinių prašymą, teismas turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Priklausomai nuo situacijos, gali būti rengiamas prašymas, santuokos nutraukimo pasekmių sutartis arba ieškinys. Advokatui (teisininkui) teikiamai paslaugai atlikti pateiktini šie dokumentai:

• sutuoktinio kaltės įrodymai;
• nutraukti santuoką ketinančių asmenų tapatybę įrodančių dokumentų nuorašai;
• santuokos liudijimo originalas;
• vaikų gimimo liudijimų nuorašai;
• išrašas iš VĮ “Registrų centras” Gyventojų registro departamento apie deklaruotą gyvenamąją vietą;
• VĮ “Registrų centras” išrašas apie santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą (išrašas teikiamas ir nesant turto);
• VĮ “Regitra” pažymą apie santuokoje įgytas transporto priemones (pažyma teikiama ir nesant santuokoje įsigytų transporto priemonių);
• duomenys apie sutuoktinių kreditorius (jei tokie yra);
• nuosprendžio nuorašas.

Šis sąrašas nėra baigtinis ir gali keistis priklausomai nuo situacijos.

4. Išlaikymas nepilnamečiams vaikams, gyvenamosios vietos nustatymas

Advokatai rengia dokumentus teismui bei atstovauja teismuose bylose dėl išlaikymo (alimentų) nepilnamečiams vaikams priteisimo, jų dydžio pakeitimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei pakeitimo, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo bei pakeitimo bei kt.

5. Turto padalijimas

Preziumuojama, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepriklausomai, kurio iš jų vardu turtas registruotas nekilnojamojo turto registre. Laikoma, kad sutuoktinių dalys yra lygios. Tačiau gyvenime pasitaiko įvairiausių situacijų, kai asmenys pageidauja pasidalinti bendrą turtą nebūtinai lygiomis dalimis. Tokiu atveju, galima sudaryti turto dalybų sutartį, kuri yra tvirtinama notariškai. Jeigu pageidaujama pasidalinti turtą, bet negalima susitarti dėl jo padalijimo būdo, yra galimybė kreiptis į teismą. Esant ginčui dėl turto padalijimo, rengiamas ieškinys, kurio parengimui pateikiami dokumentai, patvirtinantys santuoką, santuokos metu įgytą turtą, kurį siekiama pasidalinti, įrodymai dėl turto priteisimo vienam ar kitam sutuoktiniui.

Advokatai taip pat rengia ieškinius dėl turto padalijimo tarp nesusituokusių asmenų. Šiose bylose reikia įrodyti kiekvieno asmens indėlį į bendros nuosavybės sukūrimą, nustatant kiekvieno dalį bendrame turte. Tokio pobūdžio bylose svarbus dėmesys įrodymams. Kokių įrodymų reikėtų, kiekvienu atveju būtina tartis su advokatu.

6. Tėvystės nuginčijimas/nustatymas

Kita svarbi advokato teikiama paslauga – dokumentų teismui rengimas bei atstovavimas teismuose tėvystės nuginčijimo/nustatymo bylose. Vaikai gimsta neprklausomai nuo to, ar jo tėvai gyvena santuokoje, ar ne. Tėvystės pripažinimas gali būti registruojamas vaiko motinos gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje remiantis motinos ir tėvo prašymais dėl tėvystės pripažinimo arba pateikus teismo patvirtintą prašymą dėl tėvystės pripažinimo. Esant ginčui dėl tėvystės (kai ginčijama tėvystė ar reikalaujama ją nustatyti), teikiamas ieškinys teismui. Gali būti įvairių situacijų – kai tėvu gimimo liudijime įrašytas ne tas asmuo, kuris yra biologinis tėvas, kai galimas tėvas atsisako pripažinti tėvystę pareiškimu.. Ieškinyje keliamų reikalavimų turinys bei teismui teikiamų dokumentų sąrašas priklauso.nuo situacijos. Būtiniausi dokumentai yra šie:

• vaiko gimimo išrašas
• išrašas iš VĮ “Registrų centras” Gyventojų registro departamento apie deklaruotą gyvenamąją vietą

Tik konsultacijos metu galima nustatyti, kokius dokumentus reikia pateikti teismui. Be abejo, reikia žinoti visus atsakovo duomenis, tame tarpe jo gyvenamąją vietą, turėti įrodymus, patvirtinančius tėvystę. Bylose dėl tėvystės nustatymo kasacinis teismas yra nurodęs, jog DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Tėvystei nustatyti pakanka vien šio įrodymo, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Jeigu atsisakoma ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę.

Tačiau atsisakyti atlikti DNR ekspertizę galimam vaiko tėvui yra nepatartina, nes teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir kitus duomenis, tokį galimo tėvo atsisakymą gali vertinti kaip tėvystės įrodymą.

7. Dokumentų teismui dėl teismo leidimo rengimas

Įstatyme nurodytais atvejais, prieš atliekant tam tikrą veiksmą reikalingas teismo leidimas. Pirmiausia tai taikoma vienintelės gyvenamosios vietos pirkimo-pardavimo sandoriams sudaryti, įkeičiant butą, priimant/atsisakant palikimo ir kt. Atvejais, kai šeimoje auginamas nepilnametis vaikas.

8. Atidalijimas iš bendros nuosavybės

Ieškinys teismui dėl atidalijimo iš bendros nuosavybės rengiamas, kai vienam iš pageidaujančių atsidalinti iš bendros nuosavybės asmeniui nepavyksta susitarti dėl atsidalijimo būdo su kitais bendraturčiais. Tai gali būti ginčai dėl statinių, žemės sklypų atsidalijimo. Teisinių paslaugų teikimui būtini atsidalinamo turto tam tikra tvarka parengti atsidalijimo projektai.

9. Naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas

Ieškinysmteismui dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo rengiamas, kai bendraturčiai dėl jos nesutaria. Esant tokiam ginčui, teismui teikiamas naudojimosi tvarkos projektas, kuris turi atitikti visų bendraturčių turimas nuosavybės dalis bei užtikrinti visų jų interesus, nepažeisti nė vieno jų teisių.

10. Dalies bendrame turte nustatymas

Santuokos metu įgytas turtas laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Sutuoktiniai gali pageidauti nustatyti, kad tam tikras turtas yra vieno jų asmeninė nuosavybė ar nustatyti dalį bendrame turte, kitokią, nei įtvirtina įstatymas, apibrėžiantis dalies dydį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Ne santuokoje gyvenantys asmenys (sugyventiniai), kartu gyvendami įgiję turtą, taip pat gali reikalauti nustatyti kiekvieno jų dalį bendrai užgyventame turte, nepriklausomai nuo to, kad turtas registruotas vieno jų vardu. Visais atvejais, asmuo, reikalaujantis nustatyti jo dalį bendrame turte turi teismui pateikti įrodymus apie indėlį į bendro turto įsigijimą. Advokatai tokiu atveju, rengia ieškinį teismui.

11. Ginčų dėl bendros nuosavybės sprendimas

Ginčai dėl bendros nuosavybės dažniausiai susiję su jos valdymu, disponavimu, kitų savininko teisių įgyvendinimu. Bendros nuosavybės buvimas savotiškai varžo kiekvieno bendraturčio teises, pastarasis negali įgyvendinti savo nuosavybės teisės be kitų bendraturčių sutikimo. Iš kitos pusės, niekas negali naudotis nuosavybės teise taip, kad būtų pakenkiama kitiems bendraturčiams. Iš to kyla ginčai, kurių nepavykus išspręsti taikiai, kreipiamasi į teismą teikiant ieškinį.

12. Termino palikimui priimti atnaujinimas

Įstatymas numato, kad palikimas po palikėjo mirties priimamas per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. Praleidus 3 mėnesių terminą dėl jo atnaujinimo galima kreiptis į teismą teikiant pareiškimą. Teismas, įvertinęs aplinkybes bei pateiktus dokumentus ir nustatęs, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, pastarąjį atnaujins ir asmuo galės kreiptis į notarą tvarkyti paveldėjimo dokumentus.

Advokatas (teisininkas) rengia pareiškimą teismui, jei asmuo pageidauja, gali surinkti bylai reikalingus dokumentus. Paprastai tokios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka.

13. Juridinio fakto nustatymas

Juridinių faktų nustatymas – tai teisinę reikšmę turinčių faktų nustatymas. Faktų, kurie keičia teisinius santykius. Teismų praktikoje labiausiai paplitęs juridinio fakto nustatymas kad po palikėjo mirties asmuo palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas. Tai atvejai, kai asmuo po palikėjo mirties laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo, atnaujinti termino paslikimui priimti nėra galimybės, bet asmuo po palikėjo mirties gyveno palikėjui priklausančiame būste, naudojosi juo, prižiūrėjo jį ar jo dalį. Teismui rengiamas ir teikiamas pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjo mirties asmuo palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas. Tokio fakto nustatymas teismo sprendimu – tai galimybė kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Tai tik vienas pavyzdys. Nustatytinų juridinę reikšmę turinčių faktų sąrašo nėra, jį diktuoja gyvenimiškos aplinkybės.

14. Civilinės būklės įrašų pakeitimas, ištaisymas

Civilinės būklės įrašo pakeitimo, papildymo, ištaisymo paslaugas teikia civilinės metrikacijos skyrius, tačiau ne visais atvejais. Mirusių asmenų civilinės būklės įrašai pakeičiami ar taisomi, kai klaidas ir netikslumus liudija kiti civilinės būklės aktų įrašai arba mirusiojo artimųjų giminaičių civilinės būklės įrašų atžvilgiu yra priimti teismo sprendimai. Poreikis kreiptis į teismą dėl civilinės būklės įrašo pataisymo, pakeitimo iškyla paveldėjimo metu. Paprastai tariant, tai yra atvejai, kai nesutampa palikėjo ir paveldėtojų pavardės, skirtingos pavardės santuokos ir gimimo liudijimuose, skiriasi pavienės raidės pavardėje, skiriasi jų trumpinimai ir kt. Advokato teikiama paslauga šiuo atveju – pareiškimo teismui rengimas ir atstovavimas teisme, jei klientas pageidauja.

15. Kitos su paveldėjimo teise susijusios paslaugos

• testamento ginčijimas
• prašymo dėl teismo leidimo išdavimo palikimui priimti/atsisakyti rengimas
• ginčai dėl privalomosios palikimo dalies

16. Skolų išieškojimas

Skolų išieškojimas – tai paslauga, susidedanti iš kelių etapų. Paprastai labai veiksminga priemonė – pretenzija skolininkui, nurodant terminą skolai sumokėti. Nesumokėjus laiku, advokatas (teisininkas) rengia pareiškimą teismui dėl teismo įsakymo išdavimo. Ir tik tuomet, kai skolininkas vis tiek skolos negrąžina, teikiamas ieškinys teismui. Aišku, klientui pageidaujant, suprantant, kad taikaus problemos sprendimo nebus pasiekta, advokatas (teisininkas) rengia ieškinį teismui.

Svarbi advokato teikiama paslauga – skolų išieškojimo teismo tvarka prevencija. Tai konsultacijos dėl vekselio tinkamo surašymo. Prevencija ta prasme, kad, teisingai surašius vekselį, skolos negrąžinimo atveju kreipiamasi tiesiog į teismą. Tai reiškia, kad skolos, nurodytos vekselyje nereikia prisiteisinėti teisme, kaip tai daroma turint skolos raštelį.

Kitos advokato teikiamos paslaugos skolų išieškojimo srityje:

• dalyvavimas vykdymo byloje
• taikos sutarties rengimas, derybos
• skolos mokėjimo, išdėstymo tvarkos derinimas
• skolos ginčijimas
• vekselių rengimas.

17. Žalos atlyginimas

Turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas gali iškilti ne tik civiliniuose santykiuose, bet ir susidūrus su baudžiamajame įstatyme numatyta veika – nusikaltimu. Siekiant prisiteisti žalos atlyginimą, būtina įrodyti žalos padarymo faktą, dydį, priežastinį ryšį tarp jos atsiradimo ir kaltininko neteisėtų veiksmų. Advokatui, rengiančiam ieškinį turi būti pateikiami patirtos žalos (turtinės ir neturtinės) įrodymai arba įrodymai, paneigiantys žalos padarymą.

Advokatas (teisininkas) atstovauja ne tik žalą padariusiam asmeniui, bet ir asmeniui, kuriam pateikiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo.

Advokatas (teisininkas) teikia teisines paslaugas baudžiamojoje byloje rengdamas civilinį ieškinį ir atstovaudamas nukentėjusiojo interesus.

Advokatas (teisininkas) atstovauja asmens interesams rengiant pretenzijas ikiteisminiame žalos atlyginimo procese. Tai gali būti atstovavimas draudimo įmonėse derinant žalos atlyginimo dydį, sprendžiant ginčus, pretenzijų rengimas žalos padarymo kaltininkams, derybos siekiant žalos atlyginimo be teismo ir kt.

18. Darbo ginčai

Advokatas rengia dokumentus darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo organams. Pastaruoju metu daugelis darbo ginčų sprendžiami darbo ginčų komisijoje, kurios sprendimas turi vykdomąją galią. Tokiu atveju, asmuo, kurio teisės pažeistos dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdomo ar netinkamo vykdymo, turi kreiptis į darbo ginčų komisiją pateikdamas prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės per tris mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie darbo teisės pažeidimą. Tačiau, jei asmuo laiko, kad yra neteisėtai atleistas ar nušalintas nuo darbo bei kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, jis turi kreiptis į teismą su ieškiniu per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo, ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.

19. Sutarčių rengimas

Rengiamos sutartys:

• santuokos nutraukimo pasekmių
• vedybinės (povedybinės) sutartys
• naudojimosi tvarkos nustatymo bendra nuosavybe sutartys
• bendravimo su nepilnamečiu vaiku sutartys
• turto nuomos sutartys

20. Gynyba/atstovavimas baudžiamojoje byloje

Baudžiamasis procesas – tai ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme. Bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje į bylą gali įstoti advokatas. Advokatas dalyvauja baudžiamojoje byloje gindamas įtariamąjį/teisiamąjį arba atstovaudamas nukentėjusįjį bei palaikydamas civilinį ieškinį.

Ikiteisminiame tyrime advokatas dalyvauja įtariamojo apklausose, dalyvauja atliekant procesinius veiksmus, teikia prašymus, skundus, susipažįsta su tyrimo medžiaga. Gynybos teisme tikslas – objektyvus bylos nagrinėjimas, visų įrodymų bei aplinkybių ištyrimas, siekiant, kad nebūtų pažeista nekaltumo prezumpcija, kad teismo nuosprendis atitiktų padarytą veiką sutinkamai su turimais įrodymais, kad būtų paskirta adekvati bausmė. Ginantis teisme advokatas gali teikti įrodymus, reikalauti įrodymų, kurie nebuvo išreikalauti ikiteisminiame tyrime, teikti prašymus, skųsti teismo nutartis bei nuosprendį. Net jeigu atrodo, kad nusikalstama veika įrodyta neginčijamais įrodymais, advokato pagalba reikalinga tam, kad padėti teisiamajam susiorientuoti procese, įžvelgti aplinkybes, lengvinančias jo padėtį.

Teisinės paslaugos Vilniuje

Advokatė Ramunė Snarskytė teikia teisines paslaugas Vilniuje fiziniams asmenims ir įmonėms. Jeigu turite klausimų, reikalinga konsultacija ar konkreti teisinė paslauga – skambinkite kontaktuose nurodytu telefonu arba internetu užpildykite užklausos formą. Advokatė R. Snarskytė teikia paslaugas „LEX“ advokatų kontoroje, Vilniaus skyriuje. Kontora įsikūrusi Jasinskio g. 7-18, pačiame Vilniaus centre.

Teisininko paslaugos

Teisininko paslaugos padės išspręsti kilusią problemą ir tinkamai su ja susidoroti. Jeigu nesate įsitikinę, ar jums reikalingos teisininko paslaugos – susisiekite ir išsiaiškinkite tai iš anksto, kad nebūtų per vėlu. Paslaugų kainos yra įvairios, jos priklauso nuo to, ar jums reikės tik advokato konsultacijos, ar ir kitų paslaugų, reikalingų problemos sprendimui.