Sutuoktinių turtinės prievolės, susijusios su jų dalyvavimu individualios įmonės veikloje

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kurį laiką individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas buvo preziumuojamas, o iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu veiklos atsiradusios prievolės, remiantis CK 3.109 straipsniu, buvo savaime pripažįstamos bendromis solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-400/2012) ši pozicija buvo modifikuota. LAT pasisakė, kad įmonės teisiniuose santykiuose nedalyvavusiam sutuoktiniui negali būti nustatytos prievolės be aiškaus, įstatyme įtvirtinto pagrindo. Minėtoje nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-400/2012) konstatuojama, kad individualios įmonės turto teisinis režimas ir iš jos veiklos gautų pajamų panaudojimas šeimos interesais negali būti pagrindas atsirasti sutuoktinio prievolei atsakyti už kito sutuoktinio individualios įmonės prievoles – tokia sutuoktinio prievolė negali būti siejama tik su individualios įmonės turto priklausymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise faktu, nes šeimos ir įmonių teisės normose tokios sutuoktinio atsakomybės nenustatyta .
Individualios įmonės savininko sutuoktinis už šios įmonės prievoles kreditoriams, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto atsakys subsidiariai, kai individuali įmonė yra šeimos verslas. Šeimos verslu individuali įmonė laikoma tuomet, kai verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje. Tokiu atveju sutuoktinių veikla kvalifikuotina kaip jungtinė veikla, kurios tikslas – bendromis lėšomis ir darbu vykdyti individualios įmonės verslą.
Šeimos verslo buvimo faktą turi įrodyti individualios įmonės kreditorius, siekiantis gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įmonės savininko sutuoktinio turto (CPK 178 straipsnis). Tik įrodžius šį faktą preziumuojama, kad sutuoktinių prievolė yra solidari (CK 6.6 straipsnio 3 d.), bet įmonės atžvilgiu ši jų solidarioji prievolė yra subsidiari. Tai reiškia, kad pirmiausia prievolė vykdoma iš individualios įmonės turto, o jo nesant ar nepakankant – iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės, o šios nesant ar nepakankant – iš asmeninio kiekvieno sutuoktinio turto. Jei kreditorius neįrodo, kad individualios įmonės savininko sutuoktinis jungtinės veiklos pagrindais dalyvavo sutuoktinio individualios įmonės kaip šeimos versle, tai individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė atsakyti pagal individualios įmonės prievoles neatsiranda.
Kai individualios įmonės savininku pripažįstamas tik vienas iš sutuoktinių, o kitam sutuoktiniui nebuvo ar neprivalėjo būti žinoma apie iki santuokos sudarymo vieno sutuoktinio registruotos individualios įmonės veiklą bei nenustačius, kad kitas sutuoktinis naudojosi iš individualios įmonės gaunamomis pajamomis,
Dažnai santuokiniai santykiai faktiškai nutrūksta anksčiau, negu nutraukiama santuoka. Tai gali būti ta aplinkybė, į kurią atsižvelgiama vertinant vienas ar abu sutuoktiniai atsako pagal prievoles kreditoriams, kilusias iš vieno sutuoktinio individualios įmonės veiklos. Jeigu individualią įmonę sutuoktinis įsteigė po to, kai šalys de facto pradėjo gyventi skyriumi, prievolės kreditoriams, kilusios iš vieno sutuoktinio individualios įmonės veiklos, gali būti pripažintos asmeninėmis sutuoktinio turtinėmis prievolėmis (2013 m. liepos 16 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-398/2013).

Parengta pagal LAT praktikos apžvalgą