Trumpai apie santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės

Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės nagrinėjamas teisme. Bylai pradėti reikalinga pateikti ieškinį. Ieškinys pateikiamas atsakovo gyvenamosios vietos teismui, tačiau ieškovas, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, turi teisę ieškinį pareikšti savo gyvenamosios vietos apylinkės teismui (CPK 381 str. 1 d.). Teisę reikšti tokį ieškinį turi tik sutuoktiniai.

Ieškinio turiniui be bendrųjų keliami ir specialūs reikalavimai (CPK 382 str., 383str.). Dažniausiai pridedami dokumentai – santuokos liudijimo originalas, vaikų gimimo liudijimų nuorašai, pažymos apie gaunamas pajamas, duomenys apie turimą turtą, duomenys apie kreditorius ir kiti dokumentai, žiūrint, kokios bylos aplinkybės ir įrodinėjami faktai.

CPK 384 str. 1, 2 d., t.y. numatytos specialios šalių neatvykimo į posėdį pasekmės. Ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas, jei į posėdį be svarbių priežasčių ir neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai pranešta. Esant analogiškoms aplinkybėms į posėdį neatvykus atsakovui, teismas gali nagrinėti bylą iš esmės. Atsakovui, kurio dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, neatvykus jam gali būti skiriama bauda iki 1000 litų, jis gali būti atvesdintas. Šalies dalyvavimo pripažinimas būtinu sietinas su šeiminių santykių asmeniniu pobūdžiu, būtinumu išklausyti sutuoktinį dėl galimybės susitaikyti, taip pat sprendžiant kitus klausimus, kurių sprendimas per atstovą galėtų būti apsunkintas neišklausius pačios šalies nuomonės. Teismas turi teisę paskirti terminą šalims susitaikyti, kuris negali būti ilgesnis kaip šeši mėnesiai.

Reiškiant ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, būtina įrodyti sutuoktinio kaltę. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.60 str. 2 d. nurodyta, kad turi būti nustatyti šie faktai ir aplinkybės: 1) sutuoktinio pareigų pažeidimo faktas; 2) negalimas bendras gyvenimas dėl pareigų pažeidimo. Sutuoktinių pareigos numatytos CK III knygoje. Nurodomų pareigų pažeidimas turi būti esminis, turintis reikšmės sutuoktinių tarpusavio santykiams ir įtakos jų tolesnei eigai. Įstatyme įtvirtinta kaltės prezumpcija – dėl santuokos iširimo kaltas sutuoktinis, kuris palieka šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismų praktikoje nurodoma, kad negalima apsiriboti vien faktu, jog sutuoktinis fiziškai nebūna kartu su šeima. Jo kaltė vertinama remiantis objektyviųjų ir subjektyviųjų kriterijų visuma. CK 3.60 str. įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių, bet dėl kitų priežasčių . Tokiu atveju galima kalbėti jau ne apie vieno, bet abiejų sutuoktinių kaltę (CK 3.61 str.).Teismas priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo privalo išspręsti reikalavimus dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo, taip pat turto padalijimo klausimą (CPK 385 str. 1 d.). Priimtas teismo sprendimas gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui. Įsiteisėjusio sprendimo nuorašas per tris darbo dienas išsiunčiamas civilinės metrikacijos įstaigai, kad būtų įregistruotas santuokos nutraukimo faktas.