Turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas dėl eismo įvykio

Transporto priemonė traktuojama kaip padidinto pavojaus šaltinis. Pagal KET reikalavimus vairuotojas turi įvertinti eismo sąlygas, pasirinkti optimalų vairavimo greitį, būti atidus sekdamas eismo situaciją, greitai orientuotis ir t.t. Kiekvienas vairuotojas gali pakliūti į situaciją, kai gali tekti susidurti ne tik su baudžiamųjų įstatymų numatytais apribojimais, bet ir patirti finansinių nuostolių atlyginant nukentėjusiems asmenims padarytą turtinę ir neturtinę žalą, jei minėtų KET reikalavimų sąmoningai nesilaikoma ar net ir stengiantis jų laikytis, veikiant žmogiškajam faktoriui, kelių eismo taisyklių ( toliau- KET) pažeidimų išvengti nepavyksta. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė KET reikalavimus, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, atsako pagal BK 281straipsnio 1 dalį. Sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles, patvirtintas sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86. Jose nustatoma, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas yra tada, kai sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo bei nesukelia padarinių, numatytų taisyklių III skyriuje. 

Įstatymuose įtvirtinta nuostata, kad nusikalstamą veiką įvykdęs asmuo turi atlyginti nukentėjusiajam turtinę ir neturtinę žalą (CK 4 str. 2d. 4p.). Atlyginant žalą laikomasi Civilinio kodekso 6. 283 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto visiško žalos atlyginimo principo. T.y. žalos kaltininkas turi pareigą ją atlyginti, o nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti jos atlyginimo.

Visi vairuotojai savo civilinę atsakomybę privalo apdrausti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, nusikalstama veika padarytą žalą privalo atlyginti draudikas. Pagal CK 6. 254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Pagal šiuo metu galiojančio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi, draudimas yra garantas, kad nelaimės atveju pažeidėjas išvengs finansinių nuostolių, o nukentėjęs asmuo gaus priklausantį žalos atlyginimą.

Jeigu turtinę žalą įmanoma pilnai atlyginti, t.y. atlyginti nukentėjusiam asmeniui nusikaltimo išdavoje patirtus nuostolius, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, nes neįmanoma, dažnu atveju, kompensuoti asmens patirtų sunkių išgyvenimų, streso, skausmo ir kt., pinigais galima tik užtikrinti tam tikrą finansinį komfortą, kuris leistų nukentėjusiam asmeniui naudotis tam tikromis priemonėmis dvasiniam diskomfortui pagerinti (sanatorinis gydymas, masažo procedūros ir kt.).

Teismas neprivalo „prisirišti“ prie nukentėjusiojo asmens ieškinyje nurodytos reikalaujamos sumos dydžio. Nustatyti neturtinės žalos dydį yra teismo kompetencija. Teismas nustato neturtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į žalos sukeltas pasekmes, pažeidimo sunkumą.Teisės pažeidimo pasekmės vertintinos nurodant asmens patirtų moralinių praradimų dydį, šių praradimų įtaką žmogaus kaip asmenybės vystymuisi, jo tolesnei visuomeninei, darbo veiklai, šeimyniniam gyvenimui ir kt. Taip pat nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į žalą padariusio asmens kaltę, žala padariusio asmens turtinę padėtį, ar padaryta turtinė žala ir į jos dydį.

P.S. Civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos: nustatyti neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys ( LAT 2003 02 24 Nutartis c.b.3K-3-294/2003).Ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo eismo įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta asmens sveikata, turi teisę pareikšti asmenys, kurie mano, kad jų turtinės ar neturtinės vertybės yra pažeistos.