Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje

Nukentėjęs nuo baudžiamos veikos asmuo ar įmonė gali kreiptis į advokatą dėl dalyvavimo baudžiamojoje byloje palaikant civilinį ieškinį bei atstovaujant nukentėjusiojo interesams. Atstovavimas teisme baudžiamojoje byloje palaikant civilinį ieškinį neapsiriboja vien ieškinio įrodinėjimu, bet apima ir nusikalstamos veikos analizę, įrodymų tyrimą, nukentėjusiojo veiksmų, pasekmių pagrindimą. Todėl labai rekomenduotina nukentėjusiajam turėti savo atstovą teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą.

Civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo

Kiekvienas asmuo, nukentėjęs nuo kitų asmenų padarytos nusikalstamos veikos, turi teisę į žalos atlyginimą. Nesvarbu, kokio nusikaltimo pasekoje patirta žala – turtinė ar neturtinė – visais atvejais asmuo turi tokią teisę.

Paprastai esant nukentėjusiojo pareiškimui ar be jo (iškėlus bylą pagal faktą) pradedamas ikiteisminis tyrimas. Jau šioje stadijoje nukentėjęs asmuo turi teisę pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pareiškus civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Tai yra turi būti surinkti įrodymai, pagrindžiantys kalto asmens kaltę, pateikiami dokumentai, įrodantys nukentėjusiojo patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Taigi, gali būti pateikiamas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo ir civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškinio pareiškimas

Civilinį ieškinį galima pareikšti bet kurioje ikiteisminio tyrimo stadijoje, net ir nenustačius nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens ar visų nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas raštu ir pateikiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui. Jis nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla teisme.

Nukentėjęs asmuo, baudžiamąjame procese (ikiteisminiame tyrime ar teisme) pateikęs civilinį ieškinį, vadinamas civiliniu ieškovu. Tačiau šį statusą asmuo įgyja ne nuo civilinio ieškinio padavimo, o nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno (tyrėjo), bylą kuruojančio prokuroro ar teismo priimto procesinio spredimo pripažinti jį civiliniu ieškovu momento.

Specialūs reikalavimai civilinio ieškinio turiniui nekeliami, tačiau civilinis ieškinys – procesinis dokumentas, todėl jis turi atitikti CPK 111,135 straipsniuose įtvirtintiems bendriesiems procesinių dokumentų turinio reikalavimams. Pateikus civilinį ieškinį, vėliau jo turinys gali būti tikslinamas. Pvz., nuo veikos padarymo iki nagrinėjimo teisme pablogėjo nukentėjusiojo sveikata, išaugo išlaidos gydymui ir t.t. Tokiu atveju, galima keisti civilinio ieškinio reikalavimus, pateikti žalą įrodančius dokumentus ir kt. Civilinio ieškinio tikslinimas galimas iki įrodymų tyrimo pradžios teismo posėdyje. Išskirtiniais atvejais civilinis ieškinys gali būti tikslinamas ir pradėjus įrodymų tyrimą.

Nepateikus civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu, jį galima pateikti teismui. Nukentėjęs asmuo informuojamas apie ikiteisminio tyrimo eigą, todėl jam visada žinoma, kada byla baigiama, leidžiama susipažinti su bylos medžiaga, pareikšti prašymus ir kt. Taigi, žinoma, kada byla perduodama teismui. Kai baudžiamoji byla jau teisme, civilinį ieškinį galima pateikti bet kada iki įrodymų tyrimo pradžios, kartu reiškiant prašymą pripažinti civilinį ieškinį teikiantį asmenį nukentėjusiuoju (ikiteisminio tyrimo stadijoje nukentėjusiuoju asmuo pripažįstamas ikiteisminio pareigūno nutarimu).

Ieškinys civilinio proceso tvarka

Pažymėtini du atvejai, kai civilinis ieškinys gali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, t. y. ne kartu su baudžiamąja byla. Pirma, kai baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą ir nuosprendyje nurodo kreiptis dėl jo patenkinimo civilinio proceso tvarka. Antras, kai nukentėjęs asmuo baudžiamojoje byloje dėl vienų ar kitų priežasčių nepareiškia civilinio ieškinio. Pastaruoju atveju įstatymas numato, kad galima pareikšti ieškinį civilio proceso tvarka.

Civilinis ieškinys patenkinamas, kai įrodoma nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltė, ryšys su atsiradusia žala bei įrodytas žalos dydis. Jeigu teismas nuosprendžiu atmeta civilinį ieškinį, tai civilinio proceso tvarka jo jau nebegalima pareikšti. Tačiau yra galimybė priimtą nuosprendį skųsti apeliacine tvarka.

Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra viena iš baudžiamojo proceso dalių. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu tiriamos visos bylos aplinkybės, kurių analizė padeda įvertinti tiek kaltininko, tiek nukentėjusiojo veiksmus, jų pasekmes bei ryšį su atsiradusia žala. Todėl labai rekomenduotina nukentėjusiajam turėti savo atstovą teisme (advokatą) nagrinėjant baudžiamąją bylą, nes teisme neapsiribojama vien civilinio ieškinio įrodinėjimu. Baudžiamojo proceso tikslas – išsiaiškinti ir pritaikyti kaltam asmeniui teisingą bausmę (ar jį išteisinti). Tik kaltas asmuo privalo atlyginti padarytą žalą.

Teikti civilinį ieškinį ikiteisminiame tyrime ar teisme į baudžiamąją bylą yra pigiau, nes tuo atveju nereikia mokėti žyminio mokesčio. Kreipiantis į teismą civilinio proceso tvarka teks mokėti žyminį mokestį.

Civilinis ieškovas gali teismo prašyti ne tik žalos atlyginimo, bet ir išlaidų už gautą teisinę pagalbą atlyginimo. Gali pasitaikyti atvejų, kai kaltininkas nėra tiesiogiai atsakingas už žalos atlyginimą (pvz., vairuotojo civilinė atsakomybė buvo drausta), tuomet iš jo reikalautinos procesinėmis išlaidomis pripažintinos išlaidos už advokato paslaugas.

Ir daug dar dalykų reikia žinoti civiliniu ieškovu ketinančiam tapti ar jau tapusiam. Daugybė civiliniam ieškovui suteiktų teisių leidžia būti aktyviu ikiteisminio tyrimo ir teismo dalyviu. Dažnas nepasinaudoja savo galimybėmis dėl žinių stokos ir ateina iki teismo be įrodymų, taip apsunkindamas civilinio ieškinio įrodinėjimą. Todėl visada pravartu kreiptis į advokatą ir eiti tuo keliu kartu.

Advokato pagalba, nekalbant apie gynybą teisme, reikalinga ir įtariamajam, kaltinamajam ar teisiamajam. Kaip kiekvienas nukentėjęs asmuo turi teisę pateikti civilinį ieškinį, taip kiekvienas asmuo, kuriam jis pateiktas turi teisę nuo jo gintis. Nesvarbu, kad esi kaltas dėl nusikalstamos veikos padarymo – atsiradusi žala turi būti susieta su nusikalstama veika priežastiniu ryšiu bei turi būti įrodytas jos dydis. Nukentėjęs asmuo negali siekti pasipelnyti reikalaudamas nepagrįsto ar nepagrįstai didelio žalos atlyginimo.