Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bendraturčiai yra įpareigoti susitarimo siekti bendradarbiaujant, kooperuojantis, derinant savo interesus. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Atidalijus pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi savarankiškai. Atsidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, paprastai, užkertamas kelias bendraturčių nesutarimams, konfliktams, susijusiems su bendros nuosavybės valdymu. Jei bendraturčiai nesusitaria geranoriškai dėl bendro naudojimosi, tuomet, kiekvienas jų turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, siekdamas atsidalinti jam priklausančią turto dalį. Šios jo teisės kiti bendraturčiai ginčyti negali.

Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto (žemės sklypo, gyvenamojo namo) dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti. Formuojamam naujam turto objektui yra nustatyti tam tikri reikalavimai, įtvirtinti Žemės įstatyme, Statybos įstatyme, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose ir kt.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktą žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas, jeigu to nedraudžiama teisės aktai, tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalinga žemė būtų suformuota kaip vienas žemės sklypas. Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius. Žemės sklypų atidalijimo klausimas spręstinas tik padalijus turtinį vienetą ir suformavus atskirus turtinius vienetus. Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka (http://www.infolex.lt/ta/75193:str40). Formuojant arba pertvarkant žemės sklypus laikomasi reikalavimo, kad prie statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Šis reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, kai žemės sklypas padalijamas ar atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio padalijimu ar atidalijimu bei suformuojamas atskiras statinys ir šiam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas. Tuo tarpu kai statinys suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį (Žemės įstatymo 40 straipsnio 2, 6 dalys, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktas). Tai reiškia, kad statinio nepadalijus ar neatidalijus jo dalies, negalimas žemės sklypo, esančio po statiniu, atidalijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 metų birželio 8 d. nutartis cicilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

Į teismą besikreipiantis bendraturtis privalo įrodyti, kad jo siūlomas atidalijimo būdas yra priimtinas, racionalus, nepažeidžiantis kitų bendraturčių intersų, nedarantis neproporcingos žalos daiktui ir jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai turi teisę teikti savo pasiūlymus. Teismas negali patvirtinti adidalijimo projekto, jei nėra galimybės atidalinti turto dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, taip pat, jei nukrypstama nuo bendraturčiams priklausančių turto dalių, arba, jeigu lieka bendro naudojimo patalpų. Atrodytų, kad problema neišsprendžiama, tačiau įstatymas numato, kad, jei daikto negalima atidalinti natūra, atidalijamam bendraturčiui sutinkant, vietoj jam priklausančio daikto išskyrimo natūra, galimas kompensacijos sumokėjimas.

Nesant galimybės atidalinti bendro turto, galimas turto naudojimosi tvarkos nustatymas. Priimtas teismo sprendimas, tokiu atveju, yra privalomas bendraturčiams.