Tėvystės nustatymas

Kaip ir visose gyvenimiškose situacijoje, kas nepasiekiama taikiai, sprendžiama teismo keliu. Jeigu vaiko tėvas nenori prisiimti atsakomybės už savo vaiką, t.y. pripažinti tėvystės aukščiau nurodyta tvarka, vaiko motina turi teisę tėvystę nustatinėti teismine tvarka. Tokiu atveju rengiamas ieškinys ir teikiamas teismui, kad būtų įvykdytas tėvystės nustatymas. Prieš kreipiantis į teismą būtina pasinaudoti ikiteismine mediacija. Mediaciją vykdo asmenys, įtraukti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Mediacijos tikslas – ginčą išspręsti taikiu būdu. Paprastai mediacija vykdoma iškvietus šalis į pokalbį, kurio metu aptariama situacija, pateikiami reikalavimai, vyksta diskusijos ir pan. Mediacija – tai ne teismas, o pokalbis, kurio metu trečiųjų asmenų (mediatoriaus) pagalba stengiamasi pasiekti taikaus susitarimo dėl iškilusios problemos. Mediacijos procese galima dalyvauti su atstovaujančiu advokatu ar be jo. Jeigu mediacijos metu pavyksta susitarti, sudaroma taikos sutartis ir pateikiama teismui tvirtinti. Taip galima išvengti teismo proceso, kuriame, nustatinėjant tėvystę reikės teikti įrodymus, atlikti genetinę ekspertizę, kviesti liudytojus ir kitaip įrodinėti galimai ezgistuojančius dalykus. Mediacijos metu nesuradus bendro sprendimo, patariama kreiptis į advokatą ir rengti dokumentus – ieškinį – teismui dėl tėvystės nustatymo.

Tėvystės nustatymui turi būti pateikiami svarūs įrodymai, leidžiantys teismui spręsti, ar asmuo gali būti vaiko tėvu, ar ne. Įrodymų visumą teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą bei vadovaudamasis įstatymais, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus.

Tėvystė įrodinėjama remiantis mokslinių tyrimų rezultatais (DNR tėvystės nustatymo testas), kurie yra ypač svarbūs tokio pobūdžio bylose. Jeigu DNR tyrimas neatliktas iki teismo proceso, tai tokią ekspertizę skirti gali teismas. Pažymėtina, kad atsisakyti nuo ekspertizės nepatartina. Moraliniu požiūriu, tiek vaikui, tiek tėvams svarbu žinoti tiesą, kokia ji bebūtų. Neatlikus ekspertizės vaiko kilmės klausimas gali likti visiems laikams atviras, keliantis abejonių. Atlikus ekspertizę nustatoma tiesa su visomis to išplaukiančiomis pasekmėmis. Jeigu galimas vaiko tėvas atsisako atlikti DNR ekspertizę, galima pagrįstai manyti, kad jis vengia tiesos nustatymo. Atsakovo atsisakymas ekspertizės teismo gali būti vertinamas kaip tėvystės įrodymas (Civilinio kodekso 3.148 str. 2 d.).

DNR tėvystės nustatymo testų rezultatais vadovaujamasi ir ginčijant tėvystę.